|
== Biografija ==
P.Gimė Gylysvargonininko – respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų konkursų žiuri pirmininkas arba narys, valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas ir narys, dainų švenčių repertuarinių komisijų narys, 1983 mšeimoje. respublikinio moterų ir vyrų sąskrydžio Šiauliuose ir 1985 [[1954]]–[[1965]] m. respublikinėsmokėsi dainų[[Molėtų šventėspagrindinė Vilniujemokykla|Molėtų dirigentas,vidurinėje 1977 ir 1981 mmokykloje]]. respublikinių studentų dainų švenčių Klaipėdoje ir Marijampolėje dirigentas. Baltijos studentų dainų švenčių „Gaudeamus-VII“ Vilniuje (1978), „ Gaudeamus-VIII“ Rygoje (1981), „Gaudeamus-XI“ Rygoje (1991) ir „Gaudeamus-XII" Tartu (1995) dirigentas. 1997 [[1965]]–[[1969]] m. Baltijosstudijavo irtuometiniame Šiaurės[[Vilniaus šaliųuniversiteto dainų šventės Gotlande (Švedija) dirigentasEkonomikos ir Lietuvosverslo chorų delegacijos meno vadovas ir vyr. dirigentas. 1965–1969 m. studijavo tuometiniameadministravimo fakultetas|Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete ]], įgijo pramonės planavimo specialybę. 1969–1989 [[1969]]–[[1989]] m. – [[Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas|Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto ]] politinės ekonomikos dėstytojas, [[1982 ]] m. – [[docentas ]]. [[1974 ]] m. – ekonomikos mokslų kandidatas. 1982–1983 [[1982]]–[[1983]] m. stažavosi [[Bergenas|Bergeno ]] ( [[Norvegija ]]) aukštojoje verslo ir vadybos mokykloje. 1989–1992 [[1989]]–[[1992]] m. – [[Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas|Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto ]] Gamybos valdymo ir tarptautinių ekonominių santykių katedros vedėjas. [[1990 ]] m. [[liepos 3 ]] dieną (beveik keturi mėnesiai po [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo ]] paskelbimo) Baltarusijos Valeriano Kuibyševo valstybiniame liaudies ūkio institute sėkmingai apgynė habilituoto daktaro laipsnį disertacijos tema „Valdymas socializmo ekonominėje sistemoje“. Minėtoje disertacijoje šlovinami sovietinės valdžios pasiekimai ir optimistiškai žvelgiama į Sovietų Sąjungos ateitį. [1]<ref>http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=G&sritis=S</ref> Už šią disertaciją [[Vilniaus universitetas ]] Povilui Gyliui suteikė [[Profesorius|profesoriaus ]] vardą. 2000–2003 [[2000]]–[[2003]] m. – [[MRU|Lietuvos teisės universiteto ]] katedros vedėjas. Nuo [[2003 ]] m. – [[Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas|Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto ]] Teorinės ekonomikos katedros vedėjas. ▼Gimė vargonininko šeimoje. 1954–1965 m. mokėsi Molėtų vidurinėje mokykloje. Mokėsi Vilniaus 1-ojoje vaikų muzikos mokykloje ir dainavo Mokytojų namų berniukų chore „Ąžuoliukas". 1962–1964 m. choro dirigavimo mokėsi J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume (dėst. L. Abarius ir E. Sapranavičius). 1964–1970 m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (prof. A. Budriūno ir vyr. dėst. H. Perelšteino klasės). Konservatoriją baigęs su pagyrimu, 1971–1973 m. choro dirigavimo žinias gilino Leningrado valstybinės N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos aspirantūroje (prof. A. Michailovo klasė). 1977–1978 m. stažavo Vienos aukštojoje muzikos ir scenos meno mokykloje pas prof. G. Teuringą ir prof. K. Osterreicherį.
1965–1971 m. Respublikinių mokytojų namų berniukų choro „Ąžuoliukas“ chormeisteris ir dirigentas, 1969–1971 m. Vilniaus vyrų choro „Varpas" chormeisteris, 1973–1975 m. meno vadovas ir dirigentas. Choro repertuarą papildė užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių kūriniais, koncertų surengė Vilniuje, Kaune, Minske, Gardine, dalyvavo Kauno miesto XXV dainų šventėje, 1974 m. koncertavo Vengrijoje (Debreceno F. Liszto konservatorijoje ir kitur).
1976–1981 m. Vilniaus valstybinio universiteto akademinio mišriojo choro meno vadovas ir zikos festivalyje Šiauliuose, koncertų surengė Kaune, Rygoje, Taline, Leningrade, Tbilisyje, gastroliavo Lenkijoje, Bulgarijoje ir Čekoslovakijoje. 1980 m. dirigentas subūrė Vilniaus miesto jaunimo kamerinį mišrųjį chorą ir surengė keletą koncertų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, 1979 m. IV Stasio Šimkaus chorų konkurse laimėjo trečiąją vietą.
1981–1989 m. Lietuvos radijo ir televizijos valstybinio komiteto mišriojo choro meno vadovas ir vyr. dirigentas. Į kolektyvą įtraukė nemaža jaunų ir muzikalių dainininkų, parengė daug sudėtingų kūrinių. Tai J. Haydno oratorija „Pasaulio sutvėrimas“, L. van Beethoveno Devintoji simfonija ir Fantazija, W. A. Mozarto „Requiem“, G. Mahlerio Trečioji simfonija d – moll, G. Verdi „Requiem“, D. Šostakovičiaus Tryliktoji simfonija, D. Mijo (Milhaud) „Karo kantata“, J. Brahmso „Vokiškas requiem“, J. Juzeliūno simfonija – oratorija „Cantus magnificat“, V. Juozapaičio oratorija „Tu, ąžuole, tu, vėtralauži" ir kt. Brandžiais kūriniais papildė Lietuvos radijo fonotekos fondus (įrašė 30 kantatinio – oratorinio žanro ir 450 kūrinių a cappella), įdainavo 6 plokšteles, dalyvavo dainų šventėse ir kituose kultūros renginiuose, gastroliavo Rusijoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane ir kitur.
1988–1993 m. Lietuvos muzikų draugijos kamerinio mišriojo choro vadovas. ] kolektyvą susibūrė sostinės chorvedžiai, muzikos mokytojai ir studentai (25 dalyviai). Pirmieji choro koncertai vyko 1989 m. J. Naujalio gimimo 120-osioms metinėms pažymėti – atliktos mišios „Švenčiausių Kristaus Žaizdų garbei“ ir motetai. 1989 m. Vilniaus sporto rūmuose choras dainavo koncerte „Amžino įšalo žemėje", dalyvavo tarptautiniame kamerinių chorų festivalyje Rygoje ir Jaunimo kamerinės muzikos dienose Druskininkuose. 1990 m. dalyvavo tarptautiniame religinės muzikos festivalyje Šiauliuose, koncertavo Vokietijoje ir Lenkijoje. Koncertų surengė Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir periferijos bažnyčiose. Koncertų programose buvo senųjų italų, Vakarų Europos klasikų ir lietuvių kompozitorių kūrinių. 1992 m. tarptautiniame chorų konkurse Spittalyje (Austrija) laimėjo trečiąją vietą.
P. Gylys žinomas ir kaip pedagogas. 1970–1971 m. buvo Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytojas ir choro studijos vadovas.
Nuo 1973 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, kamerinio choro dirigentas, nuo 1985 m. docentas, nuo 1991 m. Liesurenge koncertų Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, dainavo Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Vokietijoje ir Švedijoje, dalyvavo Baltijos muzikos akademijos jungtinio choro renginiuose, talkino 1989 m. pradėtiems rengti J. Naujalio jaunųjų dirigentų konkursams (1990 m. pirmą kartą surengtas tarptautinis konkursas). Choro studija rengia dirigavimo seminarus ir kursus, kuriuos veda žymūs užsienio dirigentai, dalyvauja Baltijos studentų, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių dainų šventėse, studentų chorų festivaliuose, kituose kultūros renginiuose. Pedagogas išugdė per 40 choro dirigentų.
Nuo 1997 m. choro dirigavimą dėsto ir Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje.
▲P. Gylys – respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų konkursų žiuri pirmininkas arba narys, valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas ir narys, dainų švenčių repertuarinių komisijų narys, 1983 m. respublikinio moterų ir vyrų sąskrydžio Šiauliuose ir 1985 m. respublikinės dainų šventės Vilniuje dirigentas, 1977 ir 1981 m. respublikinių studentų dainų švenčių Klaipėdoje ir Marijampolėje dirigentas. Baltijos studentų dainų švenčių „Gaudeamus-VII“ Vilniuje (1978), „ Gaudeamus-VIII“ Rygoje (1981), „Gaudeamus-XI“ Rygoje (1991) ir „Gaudeamus-XII" Tartu (1995) dirigentas. 1997 m. Baltijos ir Šiaurės šalių dainų šventės Gotlande (Švedija) dirigentas ir Lietuvos chorų delegacijos meno vadovas ir vyr. dirigentas. 1965–1969 m. studijavo tuometiniame Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, įgijo pramonės planavimo specialybę. 1969–1989 m. – Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto politinės ekonomikos dėstytojas, 1982 m. – docentas. 1974 m. – ekonomikos mokslų kandidatas. 1982–1983 m. stažavosi Bergeno (Norvegija) aukštojoje verslo ir vadybos mokykloje. 1989–1992 m. – Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Gamybos valdymo ir tarptautinių ekonominių santykių katedros vedėjas. 1990 m. liepos 3 dieną (beveik keturi mėnesiai po Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo paskelbimo) Baltarusijos Valeriano Kuibyševo valstybiniame liaudies ūkio institute sėkmingai apgynė habilituoto daktaro laipsnį disertacijos tema „Valdymas socializmo ekonominėje sistemoje“. Minėtoje disertacijoje šlovinami sovietinės valdžios pasiekimai ir optimistiškai žvelgiama į Sovietų Sąjungos ateitį.[1] Už šią disertaciją Vilniaus universitetas Povilui Gyliui suteikė profesoriaus vardą. 2000–2003 m. – Lietuvos teisės universiteto katedros vedėjas. Nuo 2003 m. – Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas.
== Politinė veikla ==
[[1992]]–[[2000]] m. ir [[2012]]–[[2016]] m. – [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo]] narys.<ref>http://www.vrk.lt/rinkimai/416_lt/Kandidatai/Kandidatas66665/Kandidato66665Anketa.html</ref><ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=8969&p_k=1&p_a=5&p_asm_id=50&p_kade_id=7 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys]</ref> [[1992]]–[[1996]] m. – [[Bronislovas Lubys|Bronislovo Lubio]], [[Adolfas Šleževičius|Adolfo Šleževičiaus]] ir [[Laurynas Mindaugas Stankevičius|Mindaugo Stankevičiaus]] [[Sąrašas:Lietuvos ministrų kabinetai (nuo 1990)#Penktoji Vyriausybė|vyriausybėse]] – [[Užsienio reikalų ministras|Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras]].<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3061</ref> Vienas iš [[LDDP|Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP)]] įkūrėjų. Nuo [[1990]] m. – [[LDDP]] narys, Prezidiumo narys, tačiau nuo [[2000]] m. – nepartinis kandidatas, su politine partija „[[Drąsos kelias]]“ sėkmingai dalyvavęs [[2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]]. Po trumpos politinės pertraukos, kartu su [[Centro partija „Gerovės Lietuva“|Centro partijos „Gerovės Lietuvos“]] pirmininku, parlamentaru [[Naglis Puteikis|Naglis Puteikiu]] bei žurnalistais [[Kristupas Krivickas|Kristupu Krivicku]] ir [[Rūta Grinevičiūtė-Janutienė|Rūta Janutiene]], [[2019 m.|2019]] m. [[Spalio 26|spalio 29]] d. pranešė apie savo, kaip politinio kandidato, dalyvavimą [[2020 m.|2020]] m. [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo]] rinkimuose.
taip pat buvo:
'''Seimo komitetuose:'''
2014-01-01 – 2016-11-14 Biudžeto ir finansų komitetas, Komiteto narys
2014-01-01 – 2016-11-14 Europos reikalų komitetas, Komiteto pirmininko pavaduotojas
2012-11-20 – 2013-12-31 Biudžeto ir finansų komitetas, Komiteto narys
2012-12-04 – 2013-12-31 Europos reikalų komitetas, Komiteto pirmininko pavaduotojas
2012-11-20 – 2012-12-03 Europos reikalų komitetas, Komiteto narys
'''Seimo komisijose:'''
2012-11-27 – 2015-04-28 Etikos ir procedūrų komisija, Komisijos narys
'''Seimo frakcijose:'''
2016-05-31 – 2016-11-14 Mišri Seimo narių grupė, Frakcijos narys
2015-12-23 – 2016-05-30 Frakcija "Tvarka ir teisingumas", Frakcijos narys
2014-06-20 – 2015-12-22 Mišri Seimo narių grupė, Frakcijos narys
2012-11-16 – 2014-06-19 Frakcija "Drąsos kelias", Frakcijos narys
[[Nepartinis demokratinis judėjimas|Nepartinio demokratinio judėjimo]] pirmininkas, taip pat – Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] mokslinio žurnalo „Ekonomika“ vyr. redaktorius, redakcinės kolegijos narys, daugiau kaip 70 mokslinių straipsnių autorius.
== Politinė karjera ==
Nuo 2012
Lietuvos Respublikos Seimo narys
Frakcija „Drąsos kelias“, narys
Europos reikalų komitetas, pirmininko pavaduotojas
Biudžeto ir finansų komitetas, narys
Etikos ir procedūrų komisija, narys
Seimo delegacija Tarpparlamentinėje Sąjungoje, pirmininko pavaduotojas
1996–2000
Lietuvos Respublikos Seimo narys
Užsienio reikalų komitetas, narys
Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija, narys
1992–1996
Lietuvos Respublikos Seimo narys
Užsienio reikalų komitetas, narys
1992–1996
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras
Kita:
Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas; Tarptautinės ekonomistų asociacijos tarybos narys; Nepartinio demokratinio judėjimo pirmininkas; Vilniaus universiteto Senato ir Ekonomikos fakulteto tarybos narys; Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis
Apdovanojimai:
Vilniaus universiteto Rektoriaus mokslo premija už akademinę veiklą (2009); Lietuvos Respublikos ir penkių užsienio šalių ordinų kavalierius
Veiklos sritys:
ekonomika, politika
Publikacijos:
trys mokslinės monografijos, dvi mokslo populiarinimo knygos, daugiau kaip 70 akademinių straipsnių, apie 100 mokslo populiarinimo ir publicistinių straipsnių
Pranešėjas mokslinėse konferencijose Londone, Pekine, Vroclave, Sankt Peterburge, Kijeve ir Minske; daugiau kaip 2000 interviu Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai ekonomikos ir politikos klausimais autorius
Kalbos: anglų, rusų, lenkų
== Bibliografija ==
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35299&p_k=1&p_a=498&p_asm_id=50
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
| 