[[Vaizdas:Making Paper.gif|thumb|right|Popieriaus gamyba Senovės Kinijoje]]
[[Vaizdas:Naaldhoutpapierindustrie.jpg|thumb|right|Spygliuočių mediena, skirta popieriaus gamybai]]
Popieriaus išradėju laikomas [[Cai Lunas]] iš [[Kinija|Kinijos]], [[105]] m. pirmasis aprašęs popieriaus gamybą. Kinai augalinę žaliavą rankiniu būdu trindavo akmeniniuose grūstuvuose su vandeniu. Skystą plaušinę masę semdavo semiamąja forma, ant rėmo ištemptu tinkleliu. Nutekėjus vandeniui, ant tinklelio likdavo plonas susipynusių plaušų sluoksnis. Taip suformuotą popieriaus lapą perkeldavo ant audeklo, nuspausdavo, džiovindavo, lygindavo, pjaustydavo. Kinai popieriaus gamybos būdą ilgai slėpė. Tik [[610]] m. popierių pradėjo gaminti [[japonai]]. [[751]] m. šį popieriaus gamybos būdą iš kinų belaisvių sužinojo [[arabai]]. Jie pradėjo naudoti kanapinius, lininius, vėliau ir medvilninius skudurus. Juos pjaustydavo, virindavo katiluose su kalkėmis, mirkydavo, po to trindavo grūstuvuose. Tokia popieriaus žaliava buvo naudojama iki XIX a. Iš arabų popieriaus gamyba paplito [[Egiptas|Egipte]], Šiaurės [[Afrika|Afrikoje]], apie XII a. pasiekė [[Ispanija|Ispaniją]], vėliau ir kitas [[Europa|Europos]] šalis.
