John Locke: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas
Eilutė 38:
 
== Džono Loko filosofija ==
{{Tvarkyti|nuo=2016 m. lapkričio|netvarkingas_nuo=2004 m. spalio}}
{{tvarkyti}}
 
Dž. Lokui svarbiausia yra filosofijos pažinimo teorija, jai jis skyrė daugiausiai dėmesio. Pagrindinis Džono Loko veikalas yra „An Essay concerning Human Understanding“ jame filosofas norėjo ištirti žmogiškojo pažinimo kilmę ir išdėstyti įtakingą racionalizmo kritiką. Jo nuomone, pažinimas remiasi patyrimu. Tai buvo priešinga racionalisto R. Dekarto įgimtų idėjų teorijai. Lokas teigė, kad jei egzistuotų įgimtos idėjos, tai visi objektai, atstovaujantys Dievą, o ir Jis pats, būtų suprantami vienodai. Tačiau taip nėra. Lokas teigė, kad žmogus kūdikystėje yra tarytum švari lenta (lot. tabula rasa) ir tik ilgainiui, per patyrimą, jis pažįsta pasaulį, yra aplinkos formuojamas. Žmogus gimsta nei geras, nei blogas. Kad nuo mažumės būtų įdiegta protinga mintis daug dėmesio turi būti skiriama auklėjimui. Protas – švietėjų autoritetas. Jie buvo įsitikinę, kad pamokymais ir propaganda galima priartinti proto karalystę. Lokui pasaulis pažįstamas per jusles. Žmogaus sąmonė yra tūriška – turi turinį ir formą. Tai yra erdvė, į kurią patenka duomenys apie išorinius daiktus. Jos ribos yra žmogaus kūno ribos, o turinys – kūne esanti ir kūno juslių signalus apie išorinį pasaulį priimanti ir apdorojanti gyvastis – siela. Todėl reikia skirti du patyrimo aspektus: išorinį patyrimą, kuris remiasi daiktų juslinėmis pagavomis, ir vidinį patyrimą, kurio pagrindas yra mūsų „AŠ“ būsenos ir veiksmai: tikėjimas, abejojimas, mąstymas, kentėjimas.