Lėvuo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Prasideda [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajone]] – išteka iš [[Lėvenaitis|Lėvenaičio]] ežero, 8 km į šiaurės rytus nuo [[Skapiškis|Skapiškio]]. Teka vakarų kryptimi pro [[Palėvenėlė|Palėvenėlę]], [[Kupiškis|Kupiškį]] (užtvenkta upė sudaro [[Kupiškio marios|Kupiškio marias]]), [[Subačius|Subačių]]. TekėdamaTekėdamas į šiaurę nuo [[Panevėžys|Panevėžio]], Lėvuo pasuka vagą šiaurėn, prateka tarp [[Pumpėnai|Pumpėnų]] ir [[Pušalotas|Pušaloto]], o už [[Pasvalys|Pasvalio]] įteka į [[Mūša|Mūšą]] 50 km nuo jos susiliejimo su [[Nemunėlis|Nemunėliu]].

Upėje yra 29 salos (neįskaitant tvenkinių), jų dažnumas – 0,19 vnt./km, daugiausiai sutinkamos vidurupyje, vagos viduryje<ref name="gm">Aldona Baubinienė, ''„Lietuvos didžiųjų upių salų kartometrinė analizė“'', Geografijos metraštis '''31 t.''', 236-244 (1998).</ref>. BendraiIš visosviso salos užima 7,8 [[hektaras|ha]] plotą (vid. plotas – 0,27 ha, didž. iki 2 ha), todėl, lyginant su bendru Lėvens upės plotu, salingumas – 3,4 %<ref name="gm" />. 37,9 % salų sudaro atskeltinės senvaginės, likusią dalį – vaginės<ref name="gm" />.

Žodis „lėvuo“ taip pat reiškia šlapią, pelkėtą, klampią vietą, tikrinis vardas giminingas [[latvių kalba|latvių kalbos]] bendriniam žodžiui ''„lēvenis“lēvenis'' – 'liūnas, klampynė'.

== Šaltiniai ==