Poliarizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Poliarizacija''' – skersinės [[banga|bangos]] ašinės simetrijos sutrikdymas bangos sklidimo krypties atžvilgiu. <ref>Vaidutis Antanas Šalna. Poliarizacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. https://www.vle.lt/straipsnis/poliarizacija/ . Nuoroda tikrinta 2020-12-04.</ref> Tik skersinės bangos gali būti poliarizuotos, kadangi esant poliarizacijai yra keičiama jų virpesių orientacija. Todėl išilginėms bangoms (pvz., [[garsas|garsui]] [[skystis|skysčiuose]] ar [[dujos]]e), kurių virpesių sklidimo kryptis nukreipta išilgai bangos sklidimo krypties, poliarizacija nepasireiškia.
'''Poliarizacija''' – skersinių [[banga|bangų]] savybė, apibūdinanti virpesių orientaciją plokštumoje, statmenoje sklidimo krypčiai. Sąvoka naudojama įvairiose mokslo šakose, kurių vienas pagrindinių tyrimo objektų yra bangų sklidimas, pvz., [[optika]] ar [[seismologija]].▼
▲
Šviesos poliarizaciją atrado prancūzų mokslininkas Étienne-Louis Malus 1808 m., tiriant nuo lango atsispindėjusios šviesos kelią per dvigubai šviesą laužiantį kristalą. Buvo pastebėta, kad sukant kristalą keičiasi atvaizdų ryškiai.<ref>Pye, J.D.(2001) <i>Polarised light in science and nature.</i> Institute of Physics. p. 71 </ref> Jo garbei pavadintas Maluso dėsnis, nusakantis šviesos, praeinančios pro poliarizatorių, intensyvumo priklausomybę nuo poliarizatoriaus pasukimo kampo.
Natūrali (nepoliarizuota) šviesa yra sudaryta iš daug mikrospinduolių, skleidžiančių skirtingos vienodai tikėtinos poliarizacijos, nekoherentines šviesos bangas. Nepoliarizuotos šviesos sudėtyje gali būti elipsiškai, apskritimiškai bei tiesiškai poliarizuotų bangų.
Dalinai poliarizuota šviesa sudaryta iš visiškai nepoliarizuotos bei poliarizuotos šviesos. Ją sudarantys spinduoliai virpa labiausiai tikėtinų krypčių virpesiais. Kiekybiškai ji nusakoma poliarizacijos laipsniu.<ref>Šalna, V.A. (2004). <i>Optika.</i> Enciklopedija. p.14</ref> Visiškai poliarizuotos šviesos virpesių pobūdis kiekviename erdvės taške yra vienodas.
Plokščių bangų poliarizacija gali būti:
eilutė 10 ⟶ 13:
* [[elipsinė poliarizacija|elipsinė]].
== Poliarizacijos būsenos ==
===Tiesinė poliarizacija===
Esant tiesinei poliarizacijai, plokščiosios bangos virpesių stiprio vektorius plokštumoje, statmenoje bangos sklidimo krypčiai, virpa išilgai tiesės. Dekarto koordinačių sistemoje tiesiškai poliarizuota bangą, kurios krypties vektorius k sklinda išilgai z ašies, galima įsivaizduoti kaip dviejų irgi tiesiškai poliarizuotų bangų, iš kurių vienos virpesiai sklinda išilgai x ašies, kitos virpesiai sklinda išilgai y ašies, superpozicija. Šių dviejų bangų fazių skirtumas <math>\varphi = 0</math> arba <math>\varphi = \pi</math>.
===Apskritiminė poliarizacija===
Apskritai poliarizuotos bangos virpesių stiprio vektorius plokštumoje, statmenoje bangos sklidimo krypčiai, brėžia apskritimą, o bėgančioje bangoje brėžia erdvines spirales. Šiuo atveju banga yra sudaryta iš dviejų vienodos amplitudės bangų, tarp kurių fazės skirtumas <math>\varphi = \frac{\pi}{2}</math> arba <math>\varphi = -\frac{\pi}{2}</math>. Bangai sklindant stebėtojo kryptimi ir esant fazės skirtumui <math>\varphi = \frac{\pi}{2}</math> vektorius juda prieš laikrodžio rodyklę, ir pagal laikrodžio rodyklę, kai <math>\varphi = -\frac{\pi}{2}</math>.
===Elipsinė poliarizacija===
Elipsiškai poliarizuotos bangos virpesių stiprio vektorius plokštumoje, statmenoje bangos sklidimo krypčiai, brėžia elipsę. Apskritiminę bei tiesinę poliarizaciją galima priskirti atskiriems elipsinės poliarizacijos atvejams.<ref>Hecht, E.(2001). <i>Optics</i> (4th ed.) Addison-Wesley. p.328</ref> Bangai sklindant stebėtojo kryptimi ir esant fazės skirtumui tarp sudedamųjų bangų <math>\varphi < 0</math>, virpesių stiprio vektoriaus viršūnė sukasi prieš laikrodžio rodyklę, o jei <math>\varphi > 0</math> - pagal laikrodžio rodyklę.
== Taip pat skaitykite ==
| |||