Mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Istorija ==

 

 

Viduramžių Europoje mokyklos buvo pavaldžios bažnyčioms ir vienuolynams, jose mokydavosi būsimieji vienuoliai (jie mokyklose ir gyvendavo), taip pat kilmingųjų, miestiečių vaikai. Vėliau steigėsi parapinės mokyklos. Viduramžių mokyklose mokyta rašto, aritmetikos, [[lotynų kalba|lotynų kalbos]], religinių tekstų skaitymo ir giedojimo, vėliau pridėti [[laisvieji menai]]. Amatininkai, riteriai turėdavo savo amato tradicijos mokyklas. XI–XIV a. daugelyje Vakarų ir Pietų Europos valstybių (ypač Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Čekijoje) steigėsi aukštosios mokyklos – [[universitetas|universitetai]], o XIII–XIV a. amatininkų [[cechas|cechų]] ir [[gildija|gildijų]] mokyklos be tiesioginės amato perdavos ėmė teikti ir gimtosios kalbos, matematikos, teologijos žinių. Islamo pasaulyje religinio pobūdžio mokyklos, teikusios ir gausią matematikos, astronomijos, filosofijos, teisės, medicinos žiniją steigtos prie [[mečetė|mečečių]]. Didžiausią reikšmę turėjo universitetinio tipo aukštoji mokykla [[Kordoba (Ispanija)|Kordoboje]], kurioje studijavo iš įvairių Vakarų Europos šalių atvykę studentai.

 

XV–XVI a. Europoje ėmė steigtis mokyklos ir mergaitėms, imti plėtoti humanitariniai, gamtos mokslai, išsilavinimas tapo prieinamas daugeliui kilmingųjų, turtingųjų vaikų. [[1737]] m. [[Prūsijos karalystė|Prūsijoje]] paskelbtas privalomas mokslas visiems 7–14 m. amžiaus vaikams. XVIII–XIX a. vykstant [[pramonės perversmas|pramonės perversmui]], sparčiai plėtota švietimo sistema, kurios modelis išliko iki šių dienų, daugelyje Vakarų Europos šalių priimtas visuotinio privalomojo pradinio mokslo įstatymas, susiformavo valstybinių mokyklų sistemos, sukurtas mokyklų valdymas.<ref>{{VLE|15}}</ref>

 

== Šaltiniai ==