Anykščių šilelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Nuorodos: {{literatūra-stub}} |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas |
||
Eilutė 3:
„Anykščių šilelyje“ išreiškiama sąsaja tarp lietuvių ir jų miškų.<ref name=ant/> Poemai įtaką padarė [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]] kūryba. Juntami panašumai su [[William Wordsworth]] bei kitų [[XIX a.]] romantizmo poezijos kūrėjais, taip pat esama nuorodų į XIX a. [[Lietuva|Lietuvos]] politinę situaciją, ypač [[Carinė Rusija|Carinės Rusijos]] priespaudą.<ref name=litu/>
Štai kūrinio ištrauka:
ANYKŠČIŲ ŠILELIS Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! Kas jūsų grožei senobinei tiki? Kur toj puikybė jūsų pasidėjo? Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo, Kai balto miško lapeliai šlamėjo Ir senos pušys siūravo, braškėjo? Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, Katrų čilbančių teip ramu1 klausytis? Kur jūsų žvėrys, gyvuliai, žvėreliai? Kur žvėrų olos, laužai2 ir urveliai? Visa prapuolę; tik ant lauko pliko Kelios pušelės apykraivės liko!.. Skujom3 , šakelėm ir šiškom4 nuklotą Kepina saulė nenaudingą plotą, In kurį žiūrint teip neramu regis: Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs, Lyg kokio miesto išgriuvus pūstynė5 , Lyg kokio raisto apsvilus kimsynė6 !.. Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria; Vat teip linksmina dūšią7 , ažu širdies tveria, Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai8 : Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna9 ! Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina! Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia10! Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia! Minkštučiukai samanų patalai ištiesti 1 smagu, džiugu, malonu 2 „Laužas, -o – krūva medžių palūžusių, šakų, žabų, ablagu [padrikai] suversta. Gilumoje miško žvėrys turi savo guolius po laužais.“ (Aut. past.) 3 spygliais 4 kankorėžiais 5 dykynė, dykra 6 šlapia, su samanų ir žolių kupstais vieta 7 sielą, dvasią 8 galvojai 9 „Visi daiktai šilelyje (medžiai, krūmai, žolės, samanos ir kt.) žaliuoja, visi daiktai gryni ir gražūs. Liekni, t. y. aukšti, lygūs, nuolaidūs.“ (Aut. past.) 10 čiulba, gieda Galvą in save traukia ir liula užliesti. Uogienojai kaip rūtos kelmais kelmais želia, Juodas, raudonas uogas išsirpusias kelia. Ant žalio, rausvo, balkšvo dugnio taškai grybų Terp medžių marguliuoja iš savų sodybų. Voveruškų leikelės 11 kur ne kur pro plyšį Iš po samanų marškos12 sarmatlyvai13 kyši. Čia paliepių torielkos14 po mišką išklotos, Čia kiauliabudės pūpso lyg pievos kimsotos15, Čia po eglėm šeimynom sudygę ruduokės, Čia pušyne iš'''Paryškinti tekstą'''
== Šaltiniai ==
| |||