Japetas (palydovas): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Japetas,''' arba '''Saturnas VIII''' – natūralus [[Saturnas|Saturno]] [[palydovas]], kurį [[1671]] m. [[spalio 25]] d. atrado [[astronomas]] [[Giovanni Domenico Cassini]]. Palydovas pavadintas [[Titanai (mitologija)|titano]] [[Japetas|Japeto]] [[Graikų mitologija|Graikų mitologijoje]] vardu.

Mažas tankis leidžia daryti išvada, jog Japetas daugiausia sudarytas iš [[ledas|ledo]] ir nedidelio kiekio (~20 %) uolienų. Kitaip nei daugumos palydovų, pastarojo forma nei [[sfera|sferinė]], nei [[elipsoidas|elipsoidinė]], per vidurį turi ryškią pusiaujo keterą, suplotus polius. Palydovas tankiai nusėtas [[krateris|krateriais]], turi kelis ypač didelius kraterius, kurių didžiausio skersmuo viršija 500 km. Japetas pasižymi tuo, jog turi dviejų spalvų pusrutulius. Tamsų, pavadintą Kasinio regionu (''Cassini Regio''), ir šviesų, vadinamą Ronsevalio žeme (''Roncevaux Terra'').

Vienas ryškiausių šio palydovo paviršiaus darinių - pusiaujo ketera, besidriekiantisbesidriekianti 1300 km Kasinio regiono viduriu. Ketera yra 20 km pločio ir vidutiniškai 13 km aukščio. Atrasta, kai [[Cassini-Huygens|Cassini]] erdvėlaivis nufotografavo Japetą [[2004]] m. [[gruodžio 31]] d. Vietomis ketera išauga net iki 20 km aukščiau supančių vietovių, gausiai nusėta kraterių, o tai liudija seną kilmę.

Nors Japetas yra trečias pagal dydį Saturno palydovas, tačiau skrieja apie planetaplanetą žymiai toliau, nei artesnis didelis palydovas [[Titanas (palydovas)|Titanas]]. Tuo pačiu palydovo orbitos plokštuma yra labiausiai pakrypusi iš visų reguliarių palydovų. Dėl tokių orbitos savybių Japete, vieninteliame iš didžiųjų palydovų, aiškiai matytųsi [[Saturno žiedai]], o pati planeta atrodytų keturis kartus didesnė nei [[Mėnulis]] žvelgiant iš [[Žemė]]s.