Šlėzvigas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame |
→Šlėzvigo padalinimas tarp Vokietijos ir Danijos: Pataisyta klaidinga rašyba Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame |
||
Eilutė 27:
'''Šlėzvigo klausimas''' – istorinės [[Šlėzvigas|Šlėzvigo]] provincijos valstybinės priklausomybės problema po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]], kurios ištakos slypi vadinamajame [[Šlėzvigo-Holšteino klausimas|Šlėzvigo-Holšteino klausime]], ir kuri buvo sprendžiama [[plebiscitas|plebiscitu]], remiantis tautinio apsisprendimo teise.
Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]], kurį Vokietija pralaimėjo, [[1920]] m. pagal [[Antantė]]s pasiūlymą šiaurinėje ir centrinėje Šlėzvigo dalyje buvo surengtas [[plebiscitas]], kuris turėjo nustatyti šių žemių teritorinę priklausomybę. Šiauriniame Šlėzvige 80 proc. gyventojų
Istorinės Šlėzvigo kunigaikštystės teritorija, ilgą laiką valdoma Danijos karaliaus, buvo okupuota per [[1864]] m. Prūsijos ir Austrijos karą su Danija bei vėliau inkorporuota iš pradžių į [[Prūsija|Prūsijos]], o vėliau į [[Vokietija|Vokietijos]] sudėtį. Šiaurinės istorinio Šlėzvigo dalies gyventojų daugumą sudarė [[danai]]. Tai ir buvo pagrindas [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] priimti nutarimą spręsti Šlėzvigo klausimą plebiscitu. Iš pradžių, aktyviai spaudžiant Prancūzijai, buvo numatytos 3 plebiscito zonos, 3 zoną sudarė aiškiai vokiečių daugumos gyvenamos teritorijos. Taip Prancūzija siekė kiek įmanoma labiau susilpninti Vokietiją. Tačiau visgi trečiosios zonos buvo atsisakyta, paliktos tik dvi. [[1920]] m. [[vasario 10]] d. įvyko plebiscitas pirmojoje zonoje (Šiaurės Šlėzvigas). Už priklausymą [[Danija]]i pasisakė 75 procentai turėjusių teisę balsuoti. Ši teritorija ir buvo perduota Danijai. [[1920]] m. [[kovo 14]] d. įvyko plebiscitas antrojoje plebiscito zonoje (istorinio Šlėzvigo vidurio žemės su Flensburgo miestu). Čia 80 procentų iš turėjusių teisę balsuoti pasisakė už priklausymą Vokietijai. Tačiau šioje zonoje buvo keletas iš vietovių, kur balsavimo rezultatai nebuvo labai aiškūs. Sakykim, pačiame Flensburgo mieste apie 50 proc. pasisakė už priklausomybę Danijai. Tačiau visa antroji zona buvo palikta Vokietijai. Šis sprendimas pagimdė separatistinį vadinamąjį [[Flensburgo judėjimas|Flensburgo judėjimą]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Danija galutinai atsisakė pretenzijų į buvusios antrosios plebiscito zonos teritorijas.
| |||