Kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 1:
'''Kultūra''' ({{lot|cultura}} – ugdymas, garbinimas) – visa, kas sukurta fiziniu ir protiniu [[visuomenė]]s darbu. Sudaro materialinės, dvasinės visuomenės vertybės.<ref>Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, ISBN 978-609-411-079-5</ref> Apima [[protas|proto]] ir [[siela|sielos]] [[ugdymas|ugdymą]], šiuo požiūriu artimas graikų kalbos terminui ''[[paideia]]''.<ref name="Kultūra">{{VLE|XI|||[http://www.vle.lt/Straipsnis/kultura-23806 Kultūra]}}</ref>
 
Europoje ilgą laiką vyravo kultūros [[filosofija|filosofinė]] samprata, kuri pabrėžė filosofinės minties ir meninės kūrybos svarbą.<ref name="Kultūra"/> [[XX a.]] [[antropologija]] išplėtojo ir išplatino „kultūrą“ kaip prasmingą mokslinę sąvoką.<ref name="Antropologija">{{VLE|X|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/kulturine-antropologija-23812 Kultūrinė antropologija]}}</ref> Antropologinė „kultūros“ sąvoka iš dalies atspindi reakciją į ankstesnį Vakarų pasaulio diskursą, besiremiantį prieštara tarp „kultūros“ ir „[[gamta|natūros]]“ sąvokų,<ref name="Kultūra"/> pagal kurį kai kurie žmonės tebegyvena „prigimtinėje visuomeninėje sanklodoje“. Antropologai teigia, kad kultūra tai „žmogaus prigimties“ dalis ir kad visi žmonės sugeba klasifikuoti patirtį, simboliškai šią patirtį užkoduoti ir tokias abstrakcijas perduoti kitiems. Žmonės kultūrą perima [[inkultūracija|inkultūracijos]] metu. Antropologai taip pat pažymi, kad kultūros dėka žmonės gali prisitaikyti prie savo aplinkos ne tik genetiškai, todėl kultūra būna įvairialypė. [[XXI a.]] kultūros tyrinėjamos lyginant žmonių gyvenseną, patirtį, mąstyseną, jauseną ir elgseną bei jų reiškimosi formas – visuomenės [[tradicija|tradicijas]] ([[tikėjimas|tikėjimą]], [[mitas|mitus]], [[menas|meną]], [[dorovė|dorovę]], [[apeigos|apeigas]], [[papročiai|papročius]], [[folkloras|folklorą]] ir kt.).<ref name="Antropologija"/>žiauriai baisu bet ne
 
== Išnašos ==