Franz Kafka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 30:
}}
 
'''Francas Kafka''' ({{de|Franz Kafka}}; [[1883]] m. [[liepos 3]] d. Prahoje – [[1924]] m. [[birželio 3]] d. Kyrlinge) – žymus austrų prozininkas, vienas įtakingiausių ir savičiausių XX a. rašytojų, rašęs vokiečių kalba.{{šaltinis|{{VLE|IX|122-123||Jadvyga Bajarūnienė. Kafka Franz (Francas Kafka)}}}}
 
F. Kafka išsiskiria savitu rašymo stiliumi, dauguma jo darbų nėra iki galo baigti ir išspausdinti nepaisant rašytojo noro juos sunaikinti. Žinomiausi autoriaus darbai yra novelė „[[Metamorfozė (novelė)|Metamorfozė]]“ bei nebaigti romanai „[[Procesas (romanas)|Procesas]]“ ir „[[Pilis (romanas)|Pilis]]“.
Eilutė 39:
F. Kafka buvo taktiškas, subtilių, santūrių manierų žmogus, visus žavėjęs originaliu mąstymu, dvasingumu ir nepriekaištinga etika. Mėgo irstytis laiveliu, vaikščioti po mišką, po Prahos apylinkes. Mokėjo ir [[čekų kalba|čekų kalbą]], dalyvavo Prahos politinių ir kultūrinių klubų renginiuose. Tačiau, kaip F. Kafka rašė [[1921]] m. dienoraštyje, jam tik labai retai pavykdavo peržengti sieną tarp vienatvės ir visuomenės. Svetimas jis jautėsi ne tik šeimoje, ne tik biurokratinėje įstaigoje, bet ir gimtajame mieste.
 
F. Kafka –Kafkos vokiškaigimtoji kalbantiskalba Prahosbuvo žydas –vokiečių, jautėsičekiškai gyvenąskalbėjo trigubamebeveik gete:be atskirtasakcento. nuoVokiškai gimtosiostuo vokiečiųmetu kalbos,kalbėjo izoliuotasapie nuo10 čekųproc. kultūros, likęs be žydiškųPrahos šaknųgyventojų. Jo tėvai buvo asimiliavęsi, judaizmą išpažino tik formaliai, rašė ir kalbėjo praktiškai tik vokiškai. F.Kafka hebrajų kalbos pramoko tik gyvenimo pabaigoje. O F. Kafka buvo įsitikinęs, jog priklausyti kuriai nors tautai su tvirtomis istorijos, kultūros ir religijos tradicijomis – esminė visaverčio žmogaus gyvenimo sąlyga.
 
=== Šeima ir jaunystė===
[[Vaizdas:Kafka5jahre.jpg|thumb|160px|F.Kafka būdamas penkerių]]
[[Vaizdas:Kafka's Residence (1889-1896).jpg|thumb|160px|Kafkos namas 1889–1896 m.]]
[[Vaizdas:Kafka-Denkmal.jpg|thumb|160px|Paminklas Kafkai Prahoje]]
 
F.Kafka Kafkosbuvo tėvas,Hermano HermanasKafkos (Hermann Kafka; (1852–1931) ir Julijos Kafkos (Julia Kafka, gim. Löwa; 1856–1934) sūnus. Iš provincijos atvykęs Hermanas Kafka buvo pirklys, labaiturėjo energingas,krautuvėlę. atkaklusMotina irkilusi iš turtingos [[Podebradai|Pobedbradų]] valdingasšeimos. Tėvas norėjo, kad sūnus padarytų valdininko karjerą. F. Kafka turėjo du jaunesnius brolius – Georgą ir HenrikąHeinrichą, kure mirė netrukus po gimimo. Rašytojas taip pat turėjo tris jaunesnes seseris: Gabrielę ("Elli"; 1889–1941), Valeriją ("Valli"; 1890–1942) ir Otiliją ("Ottla"; 1892–1943). VisosGabrielė trys seserysir kartuValerija su šeimomis vėliau1941 m. spalį buvo išsiųstos į [[Lodzė]]s ([[Lenkija]]) getą, o dar1942 vėliaum. į kitasKulmhofo koncentracijosnaikinimo stovyklą, kur ir stovyklasmirė. Spėjama, kad Otilija buvo išsiųsta į Terezienštato, o vėliau į Aušvico koncentracijos stovyklas. Visos trys seserys mirė koncentracijos stovyklose.
 
Darbo dienomis F. Kafkos tėvai sunkiai dirbdavo ir retai būdavo namie. Motina padėjo tvarkyti tėvo verslo reikalus ir dirbdavo po 12 val. per dieną. Vaikai šeimoje augo prižiūrimi auklių ir tarnų.
 
Nuo [[1889]] iki [[1893]] m. lankė vokiečių berniukų pradinę mokyklą Prahoje. Baigęs pradinę mokyklą, F. Kafka buvo priimtas į vokiečių gimnaziją ''Altstädter Deutsches Gymnasium'', įsikūrusią Kinskio Rūmuose. [[1901]] m. išlaikė brandos egzaminus. Jau tuo metu F.Kafka domėjosi literatūra (jo ankstyvieji darbai nėra išlikę, greičiausiai jis juos sunaikino pats), taip pat socializmo ir darvinizmo idėjomis. To laikotarpio F.Kafkos draugai buvo žydų teatro aktorius Rudolf Illowy iš Varšuvos, Hugo Bergmann (vėliau tapęs Jeruzalės universiteto rektoriumi), Ewald Felix Pribram ir Oskar Pollak. jis mėgo leisti laisvalaikį su savo dėde Zygfrydu, kuris buvo kaimo gydytoju Třeště.
 
=== Studijos ===
F. Kafkos gimtoji kalba buvo vokiečių, čekiškai kalbėjo beveik be akcento. Vėliau rašytojas susidomėjo prancūzų kalba bei kultūra. Vienas jo mėgiamiausių rašytojų buvo [[Gustave Flaubert|G. Floberas]]. Nuo [[1889]] iki [[1893]] m. lankė ''Deutsche Knabenschule'', berniukų pradinę mokyklą. Baigęs pradinę mokyklą, F. Kafka buvo priimtas į vokiečių gimnaziją ''Altstädter Deutsches Gymnasium''. [[1901]] m. išlaikė brandos egzaminus.
 
Vėliau1901 m. rugpjūtyje įstojo į [[Karlo universitetas|Karlo universitetą]] Prahoje. Iš pradžių studijavo germanistikąchemiją, tačiau po pirmųjų dviejų savaičių studijų pakeitė savo profilį į [[teisė|teisę]]. Tuo ypač buvo patenkintas jo tėvas, nes teisės studijos galėjo pasiūlyti platesnį karjeros galimybių spektrą. Universitete F. Kafka įstojo į ''Lese- und Redehalle der Deutschen Studenten'', studentų organizaciją, kuri organizuodavo literatūrinius renginius. Studijuodamas teisę, taip pat klausydavosi menokultūros istorijos ir germanistikosvokiečių filologijos paskaitų. Tuo metu jis kurį laiką svarstė ar nepradėti studijuoti vokiečių filologijos Miunchene, tačiau šios minties atsisakė ir tęsė teisės mokslus. Pirmų studijų metų pabaigoje F. Kafka susipažino su Maksu Brodu, žinomu to meto Prahos literatūriniuose sluoksniuose, kuris vėliau tapo jo labai artimu draugu. Apie Maksą Brodą buvo susibūrusi kelių rašytojų, kuriuos vienijo žydiška kilmė ir Praha, grupė. Be Kafkos į šią grupę įėjo Felix Weltsch ir Oskar Baum.

1906 m. liepos 18 d. F. Kafka apsigynė teisės daktaro disertaciją ir pradėjo vienerių metų privalomą bei neapmokamą valdininko darbą valstybinėje įstaigoje.
 
=== Darbas ===
Nuo [[1907]] m. [[spalio 1]] d. iki [[1908]] m. liepos mėn. [[Italija|italų]] draudimo bendrovės „Assicurazioni Generali“ tarnautojas. Jo kūriniai, parašyti tuo metu, liudija apie jam nepriimtiną darbo grafiką (nuo 8 val. vakaro iki 6 val. ryto). Po darbo jam nelikdavo nei jėgų, nei laiko rašyti, todėl 1908 m. rugpjūčio 15 d. darbą metė, o po dviejų savaičių perėjo dirbti į pusiau valstybinę [[Bohemija|Bohemijos]] karalystės darbininkų nelaimingų atsitikimų draudimo įstaigą Prahoje („Arbeiter-Unfall-Versicherungs-Anstalt für das Königreich Böhmen“, AUVA). Tai buvo socialinio draudimo įmonės ir darbo inspekcijos mišinys. Darbo reikalais daug važinėjo po Čekiją, tikrindamas darbo sąlygas pramonės įmonėse. Dirbdamas matė, kokios pavojingos darbo sąlygos buvo tuometėje pramonėje. Pateikė kai kuriuos siūlymus dėl nelaimingų atsitikimų prevencijos (dalis nuostatų buvo priimta). Dėl savo patirties iš dalies solidarizavosi su darbininkija, demonstracijose (prie jų prisijungęs kaip praeivis) kartais eidavo įsisegęs raudoną gvazdiką (sagos skylėje). Dažnai savo darbą vadino ''duonos darbu'', nes užsidirbdavoneva dirbęs tik tiek, kad galėdavo susimokėtisusimokėtų sąskaitas. NepaisantVadovybės to, darbe sekėsibuvo neblogaivertinamas, kelis kartus buvo paaukštintas pareigose. Čia jis išdirbo iki pirmalaikio išėjimo į pensiją [[1922]] m. Darbo laikas buvo kur kas palankesnis, po pietų ir vakarais likdavo nemažai laisvo laiko. Lygiagrečiai darbui, F. Kafka atsiduodavo kūrybai, daug bendravo su artimais draugais – [[Max Brod|Maksu Brodu]] ir [[Felix Weltsch|Feliksu Velču]], kurie tuo metu buvo vadinami „Der enge Prager Kreis“ (vidinis Prahos apskritimas).
 
To meto standartais F.Kafka buvo gana turtingas. Pajamos leido jam gyventi gana pasiturintį gyvenimą, būdingą aukštesniajai vidutinei klasei Prahoje. Be kita ko, jis galėjo sau leisti keliones po Europą.
 
=== Vėlesni metai ===