Kromanjoniečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
'''Kromanjoniečiai''' − taip vadinami anatomiškai šiuolaikiški žmonės, gyvenę Europoje prieš 40000−10000 metų,<ref name=eb>[https://www.britannica.com/topic/Cro-Magnon Encyclopaedia Britannica]</ref> Viurmo [[ledynmetis|ledynmečio]] laikotarpiu.<ref>{{VLE|IV|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/Cro-Magnono-zmones-61709 Kromanjoniečiai]}}</ref><ref>{{Cite book|url=http://sk.sagepub.com/reference/anthropology|title=Encyclopedia of Anthropology|last=Birx|first=H.|date=2006|location=Thousand Oaks, California|doi=10.4135/9781412952453}}</ref>
Manoma, kad anksčiausiai kromanjoniečių kultūros pėdsakus pastebėjo Rubenas de La Vialė 1660 m. aptikęs piešinius Nijo urve Pirėnų kalnuose, tačiau jis juos palaikė nupieštais maždaug tuo pačiu metu. 1868 m.
Europoje buvo rasta daugiau urvų su kromanjoniečių palaikais ir nustatyta, kad jie gyveno atskirai nuo neandertaliečių. Atradus [[radiometrinis datavimas|radiometrinio datavimo metodus]] nustatyta, kad
Buvo tikima, kad kromanjoniečiai išsivystė iš neandertaliečių. Pagal kitą versiją jie buvo atėjūnai iš Afrikos (''[[homo sapiens]]''). Vienas iš esminių skirtumų tarp neandertaliečių ir kromanjoniečių buvo materialinės kultūros išsivystymas, meno atsiradimas. Kromanjoniečiai sukūrė urvų piešinius [[Altamiros urvas|Altamiros]], [[Šovė urvas|Šovė]], [[Lasko urvas|Lasko]], [[Koskė urvas|Koskė]], [[Kombarelis|Kombarelio]] ir kituose urvuose. Tapybai naudojo natūralius juodos, raudonos ir geltonos spalvų pigmentus. Tyrimai parodė, kad pigmentus surišdavo seilėmis, Šovė urve beveik visi gyvūnai nupiešti pirštais. Jie pavaizdavo [[mamutas|mamutus]], [[begemotas|begemotus]], [[raganosis|raganosius]] ir kitus, šiuo metu Europoje išnykusius, gyvūnus. Manoma, kad piešiniai tarnavo bendriems religiniams kromanjoniečių susirinkimams. Kai kurie simboliai buvo pasikartojantys, kas gali liudyti bandymus užrašyti kalbą.<ref name=am/> Dažnas kairės rankos piešinys.
[[Vaizdas:Prehistoric Hand Outline Cosquer Cave.JPG|thumb|right|180px| Rankos piešinys Koskė urve, apie 26 000 metų senumo]]
Tarp
Kromanjoniečių atėjimo iš Afrikos per Aziją versija šiuo metu tarp mokslininkų yra vyraujanti. Ją paremia tai, kad nerasta tarpinių žmonių tarp neandertaliečių ir kromanjoniečių palaikų. Rasti palaikai yra arba neandertaliečių, arba kromanjoniečių. Nerasta tarpinės kultūros tarp neandertaliečių [[Mustjė kultūra|Mustjė]] kultūros įrankių ir kromanjoniečių [[Orinjako kultūra|Orinjako]]. Pačios vėliausios neandertaliečių grupės dab. pietų Prancūzijoje, regis, naudojo panašius įrankius, bet jie jau gyveno tuo pat metu su kromanjoniečiais ir tikriausiai perėmė, o gal buvo užgrobę, jų įrankius. Be to, vis labiau į vakarus rastos kromajoniečių radimvietės atrodo esančios vėlyvesnės, nei esančios labiau į rytus, kas sudaro atėjimo iš rytų įspūdį. Susitikimas su neandertaliečiais, kurie fiziškai buvo panašūs ir tikriausiai konkuravo dėl maisto, galėjo skatinti kultūrinių bruožų ieškojimą, kas paskatino meno ir religijos atsiradimą. Neandertaliečiai išnyko Europoje maždaug prieš 30 000 metų. Tai sutapo su naujo ledynmečio pradžia, kuris tęsėsi 15 000 metų. Ledynų stumiami kromanjoniečiai iš šiaurės migravo į pietus, kur sutikdavo kitas kromanjoniečių gentis, kas tikriausiai skatino kultūrinio identiteto ieškojimus. Nėra aišku, kodėl gana staigiai maždaug prieš 10 000 metų kromanjoniečių kultūros pėdsakai pranyko. Manoma, kad juos asimiliavo arba išstūmė
==Galerija==
|