Romos imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puidoks (aptarimas | indėlis)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 49:
Kai kurių istorikų, pvz., [[Moses Finley]] nuomone Romos ekonomika buvo primityvi. Pasak jo, romėnų ekonomika rėmėsi žemdirbyste, miestai sunaudodavo daugiau nei duodavo naudos dėl prekybos ir pramonės, menininkai turėjo žemą statusą visuomenėje, technologijos vystėsi lėtai, "trūko ekonominio racionalumo".<ref>Potter, David S., ed. (2009). A Companion to the Roman Empire. John Wiley & Sons. ISBN 978-1-4051-9918-6. psl.283</ref> Dabartinių istorikų požiūris yra sudėtingesnis. Didelio masto užkariavimai leido perorganizuoti žemės panaudojimą, kuris lėmė derliaus perteklių ir specializaciją, ypač Šiaurės Afrikoje. Kai kuriuos miestus garsino jų pramonė ar komercinė veikla, o statybų mastas rodo buvus didelę statybos pramonę. Papirusuose surašytos sudėtingos apskaitos schemos, o tai rodo ekonominio racionalumo elementus. Be to, imperija plačiai naudojo monetas. Nors Antikoje transporto ir komunikacijų priemonės buvo primityvios, I-II a. buvo nutiesta daug kelių, kurie sujungė regionų ekonomikas. Tiekimo armijai kontraktai traukė prie karinių bazių tiekėjus iš visos provincijos ir už jos ribų. Romos imperijos ekonomika buvo regioninių ekonomikų tinklas, kur valstybė prižiūrėjo ir stebėjo prekybą, kad užsitikrintų mokesčius. Ekonominis augimas buvo didesnis nei kitų ikiindustrinių ekonomikų, bet negalėtų lygintis su dabartinėmis.
=== Monetos ===
Neskaitykit cia galima prirasyt nesamoniu nepasitikekit situ dalyku myliu meiles.
 
Romos imperijos pradžioje ekonomika buvo smarkiai monetarizuota, monetos buvo naudojamos išreikšti kainas ir skolas. [[Sestercija]] buvo pagrindinis valiutos vienetas iki IV a., bet sidabrinis [[denaras]], vertas keturių sestercijų, buvo naudojamas nuo Severų dinastijos laikų. Smulkiausia moneta apyvartoje buvo bronzinis [[Asas (moneta)|asas]], vertas ketvirčio sestercijos. [[Liejinys|Liejiniai]] nebuvo laikomi pinigais ir buvo naudojami tik pasienyje. I-II a. romėnai monetas skaičiavo, o ne svėrė. Tai rodo, kad jų vertė nepriklausė ne nuo svorio, o nominalios vertės. Tai lėmė, kad valiuta buvo devalvuota. Standartizuotų monetų naudojimas skatino prekybą ir ekonomikos integraciją.