Kromanjoniečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:The American Museum journal (c1900-(1918)) (17972406310).jpg|thumb|right|200px| 32 000 metų senumo kromajoniečio veido rekonstrukcija]]
'''Kromanjoniečiai''' − taip vadinami anatomiškai šiuolaikiški žmonės, gyvenę Europoje prieš 40000−10000 metų.,<ref name=eb>[https://www.britannica.com/topic/Cro-Magnon Encyclopaedia Britannica]</ref> Viurmo [[ledynmetis|ledynmečio]] laikotarpiu.<ref>{{VLE|IV|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/Cro-Magnono-zmones-61709 Kromanjoniečiai]}}</ref><ref>{{Cite book|url=http://sk.sagepub.com/reference/anthropology|title=Encyclopedia of Anthropology|last=Birx|first=H.|date=2006|location=Thousand Oaks, California|doi=10.4135/9781412952453}}</ref>
 
Manoma, kad anksčiausiai kromanjoniečių kultūros pėdsakus pastebėjo Rubenas de La Vialė 1660 m. aptikęs piešinius Nijo urve Pirėnų kalnuose, tačiau jis juos palaikė nupieštais maždaug tuo pačiu metu. 1868 m. vykdant kelio tiesimo darbus ties Prancūzijos Lez Ezi miesteliu [[Dordonė (upė)|Dordonės]] upės slėnyje buvo atidengta ertmė Kro Manjono (''Cro Magnon'') uoloje, kuri, vėliau paaiškėjo, buvo senovėje užgriuvusio urvo dalis. Joje archeologas Luji Lartė (''Louis Lartet'') atrado šešis priešistorinių žmonių skeletus, akmens įrankių, pervertų kriauklių, kaulo pakabukų ir išraižytus elnio ragus. Šie žmonės gyveno kaip [[neandertaliečiai]], naudojo akmens įrankius, apsistodavo urvuose, neaugino augalų ir tikriausiai nemokėjo statyti nuolatinių pašiūrių, tačiau skyrėsi nuo neandertaliečių savo anatomija, kuri buvo panaši į šiuolaikinių žmonių. Šiems žmonėms buvo suteiktas kromanjoniečių pavadinimas. 1879 m. Ispanijoje Marselinas Sanzas de Santuola su dukterimi savo valdose Altamiros urve aptiko puikiai išsilaikiusių piešinių. Jis tikėjo jų giliu senumu, apie tai paskelbė. Nepaisant dėmesio ir Ispanijos karaliaus [[Alfonsas XII|Alfonso XII]] apsilankymo urve buvo netikima, kad pirmykščiai žmonės galėjo sukurti tokio lygmens meno kūrinius, kurie buvo dinamiškesni už viduramžių tapytojų darbus. De Santuola buvo kaltinamas slaptu piešinių padirbimu.