Aliatyvas: Skirtumas tarp puslapio versijų

22 baitai pašalinti ,  prieš 1 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S (+ [[]])
SNo edit summary
'''Aliatyvas''' ({{la|allativus}}, iš ''allāt-'' 'atnešti') arba '''''pašalio einamasis vietininkas''''' – viena iš [[vietininkas|vietininko]] linksnio atmainų. Sutinkamas [[finougrų kalbos]]e, [[baltų kalbos]]e. Aliatyvas rodo veiksmo kryptį prie daikto ar asmens.
 
[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] aliatyvo formos atsirado postpozicijai ''-pi'' priaugus prie [[kilmininkas|kilmininko]]: ''miško + pi'' → ''miškop(i)'', ''miškun'' + ''pi'' → ''miškump(i)''. Nuo [[iliatyvas|iliatyvo]] skiriasi tuo, kad veiksmas nukreiptas šalia objekto, bet ne į objektąobjekto vidų, plg., „ateik''ateik manęspi“manęspi'' ir „panirk''panirk savin“savin''.
 
Aliatyvas laikomas baltų kalbų naujove, kadangi [[baltų prokalbė]]je jo nebūta. Aliatyvas buvo vartojamas [[XVI a.|XVI]]–[[XVII a.]] lietuvių kalbos raštuose. Jo liekanų daugiausia liko [[Lazūnai|Lazūnų]] tarmėje, mažiau – kitose Gudijos lietuvių tarmėse. Dabar aliatyvas kalbininkų paskelbtas [[archaizmas|archaizmu]], tačiau yra išlikę jo sustabarėjusių formų, dabar formaliai laikomų [[prieveiksmis|prieveiksmiais]], pvz., ''myriop, velniop, vakarop, rudeniop, namo(p)''.<ref>{{VLE|1}}</ref>.
 
[[Latvių kalba|Latvių kalboje]] aliatyvas taip pat buvęs, ten jo postpozicija ''-up''. Išlikę formos ''mājup'' („namop“)'namop', ''kalnup'' („kalnop“)'kalnop', ''lejup'' („apačion“)'apačion'.
 
Aliatyvo požymių turi lotynų, Mikėnų graikų kalbos formose, nurodančiose kryptis link vietovių.
 
[[Suomių kalba|Suomių kalboje]] aliatyvas sudaromas su galūne ''-lle'', pvz., ''pöytä'' („stalas“)'stalas', ''pöydälle'' („stalopi'stalopi, ant stalo“)stalo'.
 
== Šaltiniai ==
18 705

pakeitimai