Inesyvas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
Senoviškesni šio linksniavimo tipo inesyvai vartojami [[žemaičių tarmė]]je, pvz., ''tokie šaltie < tokieje šaltieje'' 'tokiame šaltyje', kur turima daryba iš senojo vietininko (lokatyvo) ''*šaltie + en'', ''*miškie + en'', ''*laukie + en''.
[[Daugiskaita|Daugiskaitos]] inesyvai buvo pasidaryti polinksniui ''en'' 'į' jungiantis prie daugiskaitos [[galininkas|galininko]]: ''*miškōns'' > ''*miškōs'' + ''en'' > ''*miškōsen'' > ''*miškōsę'' > ''miškuose''; ''*dienāns'' > ''*dienąs'' > ''*dienās'' + ''en'' > ''*dienāsen'' > ''*dienāsę'' > ''dienose'' ir t. t. Latvių kalboje ir šie inesyvai labiau sutrumpėję: ''laukos'' (sk. ''laukuos'') 'laukuose', ''dienās'' 'dienose'. Sudarant inesyvus, būta įvairių perdirbinių pagal kitų linksniavimo tipų panašumus. [[Vytautas
Aptariant [[Uralo kalbos|Uralo kalbas]], [[Vengrų kalba|vengrų kalboje]] inesyvas sudaromas su priesaga ''-ban/-ben'' (házban 'name'), [[suomių kalba|suomių kalboje]] su priesaga ''-ssa/-ssä'', [[estų kalba|estų]] − prie [[kilmininkas|kilmininko]] jungiant ''-s'', [[Mokšų kalba|mokšų kalboje]] − pridedant priesagą ''-sa''. Kartais teigiama, kad rytų baltų kalbose postpoziciniai (su polinksninėmis priesagomis) vietininkai: inesyvas, [[iliatyvas]], [[aliatyvas]], [[adesyvas]] − susidarė dėl [[finougrų kalbos|finougrų]] įtakos.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|date=2000|pages=162|isbn=5-420-01444-0}}</ref> Jų kalbose labai išplėtota vietininkų sistema.
| |||