Sociologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎A. Comte idėjos: pakoregavau žodį
S Atmestas 62.80.225.31 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zygimantus keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 2:
'''Sociologija''' (iš [[lotynų kalba|lot.]] ''socius'' – ''kompanionas'' ir iš [[graikų kalba|graik.]] ''λόγος'' – ''mokslas'') – [[socialiniai mokslai|socialinis mokslas]], tiriantis ir aprašantis [[visuomenė]]s struktūrines ir funkcines sąsajas. Tai yra socialinis mokslas, tiriantis ne specifines temas (kaip, pvz., [[politologija|politikos mokslas]] arba [[ekonomika]]), bet siekiantis naudojant sociologinius metodus ištirti socialinį bendruomenių ir visuomenės gyvenimą. Sociologai domisi ir atskirais socialiniais junginiais (pvz., socialinės sistemos, institucijos, grupės ir [[organizacija|organizacijos]]). Jie tiria socialinius dėsnius ir procesus, kurie jungia ir skiria žmones ne tik kaip individus, bet ir kaip asociacijų, grupių ir institutų narius. Sociologijos tyrimo objektas – socialiniai ryšiai, socialinė tarpusavio sąveika, socialiniai santykiai ir jų organizavimo būdas.
 
Sociologijos terminą XIX a. įvedė Augustas Comte. Sociologija atsirado [[XIX amžius|XIX]] amžiuje kaip akademinio pasaulio atsakas modernumui: sociologai tikėjosi ne tik suprasti, kas palaiko socialines grupes, bet ir sukurti priešnuodžius socialinei dezintegracijai. Sociologija labiausiai plėtojosi XX-ame a., ypač po [[Émile Durkheim|Emilio DurkheimoDurheimo]] ir jo pasekėjų postūmio.
 
Šiais laikais sociologai tiria [[Socialinė struktūra|makrostruktūras]], kurios sudaro visuomenės organizavimosi pagrindus, tokias kaip [[rasė]], etniškumas, klasė arba [[lytis]] (giminė) bei tokius institutus kaip [[šeima]]; socialinius procesus, kurie parodo nukrypimus nuo tokių struktūrų arba jų irimą, įskaitant [[nusikalstamumas|nusikalstamumą]] ir [[Skyrybos|skyrybas]]; taip pat mikroprocesus, tokius kaip tarpasmeniniai santykiai.
 
Sociologai dažnai remiasi [[kiekybinis tyrimas|kiekybiniais tyrimais]] siekdami apibūdinti socialinių santykių pagrindus ir sukurti [[modelis|modelius]], kurie padėtų nuspėti socialinius pokyčius ir kaip žmonės į tokius socialinius pokyčius reaguos, kitos sociologijos šakos teigia, kad [[kokybiniai tyrimai]] – tokie kaip struktūruotas interviu, grupės diskusija arba etnografiniai metodai – leidžia geriau suprasti socialinius procesus.
 
== A. Comte idėjos ==
 
* Sociologija kaip gmtos mokslai (atliekami stebėjimai, eksperimentai, tiriamos priežastys, pasekmės ir dėsningumas)
* Tiksli, faktais paremta išorinė objektyvi realybė
* Visuomenė svarbiau nei individas
* Siekė sukurti naują pasaulietinę mokslu paremtą žmonijos religiją
* Visuomenė yra lyg organizmas
* Iškėlė mokslą kaip svarbiausią pažinimo būdą
 
== Istorija ==
{{main|Sociologijos istorija}}
Lietuvos sociologijos pradininkas yra [[Petras Leonas]] (1864-1938m.), jis dėstė sociologijos kursą 1936-1938m., po metų buvo išleista jo knyga "Sociologijos paskaitos".
 
== Sociologijos šakos ==
eilutė 26 ⟶ 16:
* Deviantinio elgesio sociologija tiria elgesį, pažeidžiantį visuomenės socialines normas (pvz., [[baudžiamoji veika|nusikalstamą veiką]]).
* Ekonominė sociologija tiria ekonominių reiškinių socialines priežastis ir padarinius. Tai apima [[išteklius|išteklių]], rinkos, turto ir skurdo problemų, demografinių procesų tyrimą ir kt.
*[[Globalizacija]]
* Kultūros sociologija nagrinėja [[kultūra|kultūros]] apraiškas visuomenėje ir kultūros vaidmenį žmogaus socializacijos procese.
* Istorinė sociologija nagrinėja tai, kaip istoriniai procesai veikia visuomenės vystymąsi.