'''Kilmininkas''' ({{la|genitivus}}) – [[linksnis]], įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą). Kilmininkas atsako į klausimą „ko''ko?, kieno?, kurio?“''. <ref>{{cite web |title= Gramatinės daiktavardžių kategorijos |author=|date=|publisher= Lietuvių kalbos žinynas|url=http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Gramatin%C4%97s_daiktavard%C5%BEi%C5%B3_kategorijos.KJ1200.pdf|accessdate=2020-11-23}}</ref>Šis linksnis sutinkamas daugelyje pasaulio kalbų, tačiau jo vartojimas įvairuoja. Pavyzdžiui, [[baltų-slavų kalbos]]e kilmininko ir [[abliatyvas|abliatyvo]] savybės yra susiliejusios, todėl kilmininkas naudojamas vietoje išnykusio abliatyvo (pvz., „einu iš '''miško'''“ – šiuo atveju „miško“ nėra subjekto kilmę nustatantis žodis, o abliatyvas). Lietuvių kalboje taip pat vartojamas dalies kilmininkas, kuriuo nusakoma pasisavinama kokios nors aibės dalis (pvz., „įsipilsiu '''vandens'''“). Kitose kalbose dažniausiai tokiu atveju vartojamas [[galininkas]]. Baltų-slavų kalbose kilmininkas vartojamas su neiginiu: ''У Ирины нет '''карандаша'''''/''Irina neturi '''pieštuko'''''.
Žemiau pateiktas kilmininko vartojimas kelete kalbų:
Eilutė 13:
[[Anglų kalba|Anglų kalboje]] kilmininko prasme vartojamas posesyvas: ''My car is old, '''Mary’s''' is new.'' („Mano mašina sena, Merės – nauja“).
