Opera: Skirtumas tarp puslapio versijų

#'''''[[Divertismentas]]''''' – tai šokio arba baleto numeris operoje.

 

'''''Opera seria''''' – rimtoji opera – XVIII a. prarado savo populiarumą. Rimtosiose operose dalyvaudavo rimti personažai – senovės graikų dievai ir deivės, karaliai. Jų vaidinamos situacijos buvo nerealios, neaktualios, o publikai norėjosi lengvesnio, kasdieniškesnio stiliaus.

 

'''''Opera buffa''''' – linksma, komiško tipo opera, XVIII a. tapo itin populiari. Tai buvo itališkos operos, kuriose vaidindavo keli komiški veikėjai. ''Opera buffa''siužete gausu intrigų, meilės nuotykių ir painių situacijų. Jose veikia ir kilmingieji, ir tarnai. Pirmąja ''opera buffa'' laikoma Džovanio Batistos Pergolezio (1710−1736) intermedija „Tarnaitė ponia“.

[[Vaizdas:Libretto of the first opera staged in Vilnius (1636).jpg|thumb|left|200px|XVII a.[[Vilnius|Vilniuje]] pastatytos operos „Elenos pagrobimas“ [[Libretas|libreto]] viršelis]]

XVII a. [[Lietuvos valdovų rūmai|Vilniaus Žemutinės pilies]] rūmuose pastatytos 3 italų operos - rūmų kompozitoriaus M. Scacchi "Elenos pagrobimas" (1636 m.), "Andromeda" (1644 m.), "Apviltoji Kirkė" (1648 m.) (visų operų libretus parašė V. Puccitelli). XVIII a. ir iki XIX a. pr. operos statytos Lietuvos didikų rūmų teatruose. 1785 m. gastroliavusios W. Boguslawskio trupės pagrindu buvo įkurtas viešasis teatras Vilniuje, tais pačiais metais - ir Klaipėdoje. Pirmoji nacionalinė lietuvių opera yra M. Petrausko "Birutė" (1906 m. pagal G. Landsbergio melodramą). 1924 m. Bostone muzikos mėgėjų pastatyta [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] opera "Eglė žalčių karalienė". Didelės įtakos lietuvių operos raidai turėjo 1920.12.31 [[Operos vaidykla (Kaune)|Operos vaidyklos]] Kaune parodyta [[Džiuzepė Verdis|Dž. Verdžio]] "Traviata", kuri skatino nacionalinių veikalų kūrimą. Nuo 1926 m. Valstybės operos spektaklius transliavo Kauno radiofonas. Iki antrojo pasaulinio karo buvo pastatytos šios lietuviškos operos: [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] "Birutė" (1921 m.), [[Jurgis Karnavičius (1884)|J. Karnavičiaus]] "Gražina" (1932 m. pastatyta 1933 m.) ir "Radvila perkūnas" (1936 m. pastatyta 1937 m.), A. Račiūno "Tyrs talismanai" (1935 m., pastatyta 1936 m.), [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] "Eglė" (J. Dambrausko redakcija, pastatyta 1939 m.). 1931 m. sukurta V. Bacevičiaus "Vaidilutė". Kaip ir daugelyje šalių, šios pirmosios nacionalinės operos buvo romantinės krypties. Karo metais vienintelė pastatyta lietuviška opera - S. Šimkaus "Kaimas prie dvaro" ("Pagirėnai" 1941 m., pastatyta 1942 m.).

Paskutiniaisiais XX a. dešimtmečiais sukurtos lietuvių operos įgijo ryškesnių psichologizmo, ekspresijos bruožų, atsirado įvairesnės formos traktuotės, muzikos kalba pasipildė šiuolaikinėmis raiškos priemonėmis. Tai J. Juzeliūno "Žaidimas" (1968 m.), G. Kuprevičiaus "Ten, viduje" (1977 m.) Dodekafonijos principų yra psichologinės muzikinės dramos pavyzdžiu laikytinoje E. Balsio operoje "Kelionė į Tilžę" (1980 m.), ekspresionizmo elementų - V. Barkausko operoje "Legenda apie meilę" (1974 m.)

 

* Balčytis Eduardas. Muzika. K. Šviesa. 1999

* David Even. Encyclopedia of the opera. USA. 1955–1963