Paleolitinės kultūros Lietuvoje: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 3:
Apie 14 000 m.pr.m.e. ledynas galutinai atsitraukia iš Lietuvos. Šis [[ledynas]] suformavo ir dabartinį Lietuvos reljefą. Didelę dalį teritorijos užėmė ledyninis ežeras. Tuo metu atsirado ir [[Nemunas]]. [[Klimatas]] tuomet buvo šiltesnis nei tundros, subarktinis - briedžiai, bizonai, arkliai, elniai. Manoma, kad maždaug 11 tūkst. pr.m.e. atklydo pirmieji elnių medžiotojai iš [[Danija|Danijos]], Šiaurės Vokietijos.
[[Paleolitas]] yra skirstomas į ankstyvąjį (prieš ~6/3-0,35/0,25 mln. m.), vidurinįjį (prieš 350/250-45/35 tūkst. m.) ir vėlyvąjį (prieš 45/35-10 tūkst. m.) paleolitą, tačiau Lietuvoje randamos tik vėlyvojo paleolito pabaigos kultūros:
*Hamburgo kultūra
*Bromės (Liungbiu)kultūra
Eilutė 22:
*kombinuoti įrankiai - rėžtukas-gremžtukas
*irklo pavidalo ietigaliai
Svidrų kultūros stovyklos rastos ant antros viršsalpinės terasos, t.y. apie 8000 m.pr.m.e., nors datas nustatyti labai sunku. Svidrų kultūros stovyklų daugiausia rasta pietų Lietuvoje, pietuose kultūros arealas siekia Bugo ir Pripetės tarpupius, Kijevo apylinkes. Manoma, kad Vyslos ir Bugo upių baseinas buvo Svidrų kultūros centru. Kultūros kilmė siejama su Arensburgo kultūra, buvusia į vakarus (nuo pietų Švedijos iki
==Ūkis, aplinka, visuomenė==
| |||