Didysis sprogimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 84.46.144.77 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Puidoks keitimas) Žyma: Atmesti |
|||
Eilutė 8:
Kadangi nei [[erdvė]]s, nei [[laikas|laiko]], nei juose egzistuojančios mums įprastos [[materija (fizika)|materijos]] prieš Didijį sprogimą nebuvo, jie turėjo atsirasti Didžiojo sprogimo metu. Be šių sąvokų šiuolaikinės fizikos teorijos negali aprašyti pačios ankstyviausios Visatos raidos. Jos gali būti taikomos tik po [[Maksas Plankas|Planko]] [[Planko epocha|epochos]] – 10<sup>-43</sup>s.
Po Didžiojo sprogimo Visata buvo beveik vientisai užpildyta [[energija|energijos]] ir buvo
Po maždaug 400 000 m. temperatūra nukrito iki 3000 K. Šiuo laikotarpiu stabilizavosi [[atomas|atomai]]; tai leido [[šviesa]]i laisvai sklisti erdvėje. Šis Visatos periodas stebimas [[reliktinis spinduliavimas|reliktiniame spinduliavime]]. Šio spinduliavimo egzistavimas buvo prognozuotas XX a. ketvirtame dešimtmetyje, o jo atradimas [[1965]] m. tapo svarbiu fizikos laimėjimu.
Eilutė 16:
Per tam tikrą laiką šiek tiek tankesnes Visatos vietas, sudarytas iš ne visiškai vienalytės materijos, [[gravitacija]] sutraukė į tankesnes struktūras, taip sudarydamos dujų debesis, [[žvaigždė|žvaigždes]], [[galaktika]]s ir kitas astronomines struktūras.
[[Bendroji reliatyvumo teorija|Bendrosios reliatyvumo teorijos]] požiūriu neįmanoma atskirti erdvės ir laiko – egzistuoja tik [[erdvėlaikis]]. Didžiojo sprogimo teorijoje ši problema neaktuali; Hermano Vailio (''[[Hermann Weyl]]'') [[postulatas]] teigia, kad laikas gali būti nedviprasmiškai išmatuotas bet kuriame taške „nuo Didžiojo sprogimo“. Tokie matavimai remiasi
[[Albertas Einšteinas|Alberto Einšteino]] reliatyvumo teorija teigia, jog, priklausomai nuo materijos [[tankis|tankio]] Visatoje, galimos dvi Visatos plėtimosi baigtys. Vienu atveju Visata plėsis be sustojimo (infliacinis modelis, "Big Rip"), kitu atveju, esant didesniam tankiui, vėl susitrauks (defliacinis modelis, ''Big Crunch'') ir susidarys situacija, panaši į Didįjį sprogimą. Tokiu atveju galima būtų teigti, jog Visatos raida yra cikliška. Tačiau atlikus šiuolaikinius Visatos tankio matavimus begalinio Visatos plėtimosi modelis atrodo tinkamesnis{{faktas}}.
== Teorijos istorija ==
[[1915]] m. [[Albertas Einšteinas]] sukūrė [[Bendroji reliatyvumo teorija|Bendrąją reliatyvumo teoriją]]. Ši teorija neleido jokių statinių sprendinių, t. y., Visata galėjo arba plėstis, arba trauktis. Šį rezultatą jis pats laikė klaidingu, ir vėliau jį bandė koreguoti, pridėdamas [[kosmologinė konstanta|kosmologinę konstantą]].
Vėliau, [[1918]] m., Strasburgo astronomas [[Karlas Vilhelmas Vircas]] (''[[Carl Wilhelm Wirtz]]'') išmatavo sisteminį kai kurių galaktikos ūkų [[raudonasis poslinkis|raudonąjį poslinkį]], ir pavadino tai K-pataisa (''K-correction''), tačiau jis dar nesuprato nei jos kosmologinės reikšmės, nei to, kad manomieji ūkai iš tiesų buvo galaktikos už mūsų [[Paukščių Takas|Paukščių Tako]].
Eilutė 33:
Hablo dėsnis pagimdė dvi teorijas apie Visatos ateitį. Viena – pasiūlyta [[Georgijus Gamovas|Georgijaus Gamovo]] (''[[George Gamow]]'') – teigia, kad Visata prasidėjo apibrėžtu laiku praeityje ir ateityje visą laiką plėsis. Kita teorija – [[Fredas Hoilis|Fredo Hoilio]] (''[[Fred Hoyle]]'') pastovios būsenos modelis, pagal kurį nauja materija būtų kuriama galaktikoms tolstant vienai nuo kitos, ir visatos vaizdas laike nesikeistų. F. Hoilis yra ir paties termino „''Didysis sprogimas''“ autorius. Pirmąsyk F. Hoilis jį pavartojo [[1950]] m. [[BBC]] radijo programoje, kritiškai atsiliepdamas apie šią teoriją.
Faktai, paremti vėlesnių stebėjimų duomenimis, buvo palankūs Didžiojo sprogimo teorijai. Nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio vidurio ji buvo laikoma tiksliausia esama teorija apie Visatos kilmę bei evoliuciją. Šiuo metu beveik visi kosmologijos ištekliai skirti Didžiojo sprogimo teorijai plėsti ir taisyti. Tiriama, kaip po Didžiojo sprogimo susiformavo galaktikos
XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir [[XXI amžius|XXI]] amžiaus pradžioje tobulėjant [[teleskopas|teleskopų]] technologijoms Didžiojo sprogimo teorija buvo
2007 m. gruodį kosmologo B. Wandelt'o paskelbta [[reliktinis spinduliavimas|reliktinio spinduliavimo]] analizė parodė, kad dabartiniai visatos plėtimosi modeliai yra arba pernelyg paprasti, arba neteisingi, ir ateinantys metai bus skiriami tyrimams siekiant tai patikrinti.<ref>http://www.newscientist.com/channel/fundamentals/mg19826591.500-inflation-deflated-the-big-bangs-toughest-test.html</ref>
| |||