TSRS Aukščiausioji Taryba: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''TSRS Aukščiausioji Taryba''' ([[Rusų kalba|rus.]] Верхо́вный Сове́т СССР, ''Verchovnyj Sovet SSSR'') buvo aukščiausiasis [[Tarybų Sąjunga|TSRS]] valstybinės valdžios organas. Iki [[1936]] metų vadinosi [[TSRS Centrinis vykdomasis komitetas|Visos Rusijos Centro Vykdomasis komitetas]] (''{{Ru|Всероссийский Центральный Исполнительный Комитет ar ВЦИК, arba romanizuotai,}}'VCIK'''), kurio pilnasvisas pavadinimas buvo ''Visos Rusijos darbininkų, valstiečių, Raudonosios Armijos ir kazokų deputatų Centro Vykdomasis komitetas'' (''Всероссийский Центральный Исполнительный Комитет Советов рабочих, крестьянских, красноармейских и казачьих депутатов'').

[[1938]]-[[1989]] m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos nariai buvo renkami tiesioginių rinkimų būdu ir paprastai rinkdavosi į sesijas du kartus per metus. [[1989]]-[[1991]] m. buvo nuolat veikiantis [[parlamentas]], renkamas [[TSRS Liaudies deputatų suvažiavimas|TSRS Liaudies deputatų suvažiavime]]. Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų kadencija [[1936]]-–[[1977]] m. buvo 4 m., 1977-[[1991]] m. -– 5 metai.

* [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Tautybių taryba|Tautybių Tarybos]], kuri atstovaudavo etninesetninėms grupesgrupėms. Po 32 išrinktus narius iš kiekvienos sąjunginės respublikos (išskyrus autonomines respublikas, autonomines sritis ir autonomines apygardas jos teritorijoje, kurios siuntė savo narius), po 11 iš kiekvienos autonominės respublikos, po penkis iš kiekvienos autonominės srities ir po vieną iš kiekvienos autonominės apygardos.

Aukščiausiajai Tarybai vadovavo kiekvieno šaukimo darbo pradžioje abiejųabejų rūmų bendrai iš deputatų tarpo renkamas Prezidiumas. Prezidiumą sudarė [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas|pirmininkas]], pirmininko pirmasis pavaduotojas, 15 pavaduotojų (nuo kiekvienos respublikos po vieną), prezidiumo sekretorius ir dar 20 narių.

Prezidiumas turėjo teisę ratifikuoti ir denonsuoti tarptautines sutartis, atšaukti įstatymams prieštaraujančius [[TSRS Ministrų Taryba|TSRS Ministrų Tarybos]] nutarimus, įvesti visoje [[TSRS]] ar atskirose jos vietovėse karo padėtį, skelbti pilnąvisišką ar dalinę mobilizaciją, skelbti karą ir referendumus, skirti TSRS diplomatinius pasiuntinius ir priimti kitų šalių pasiuntinių įgaliojamuosius raštus, taip pat aiškinti įstatymus, atleisti nuo bausmės, suteikti TSRS pilietybę ar ją atimti, steigti TSRS ordinus, medalius, garbės vardus ir jais apdovanoti, įvesti karinius laipsnius ir diplomatinius rangus bei skirti ir atleisti aukščiausią karinę vadovybę. Tarp Aukščiausiosios Tarybos sesijų Prezidiumas atstovaudavo Tarybą santykiuose su užsienio valsybėmisvalstybėmis. Prezidiumas skirdavo ir atleisdavo TSRS ministrus (vėliau patvirtinant AT Tarybos sesijoje). Prezidiumas turėjo teisę paleisti Aukščiausiąją Tarybą ir skelbti priešlaikinius rinkimus.

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas formaliai buvo aukščiausias pareigūnas buvusioje Tarybų Sąjungoje). Pirmininkais buvo: