'''Makromolekulė''' (gr. ''macro'' - didelis) – gigantinis [[cheminis junginys]], turintis savo konkrečią ir apibrėžtą sandarą, griežtai pasikartojančią kitose tos [[molekulė]]s kopijose. Jei makromolekulėscheminio junginio sandara netvarkinga, sunkiai apibrėžiama ir praktiškai nepasikartojanti niekur kitur – tokie junginiai vadinami tiesiog [[polimeras|polimerais]] (homopolimerais, kopolimerais). Kokio dydžio turi būti molekulė, kad ją būtų galima vadinti makromolekule – nėra tiksliai apibrėžta. [[Biologija|Biologijoje]] ir [[biochemija|biochemijoje]] makromolekule gali būti vadinama ir tarpmolekuliniais ryšiais sujungta molekulių grupė.▼
{{cleanup}}
▲'''Makromolekulė''' – gigantinis cheminis junginys, turintis savo konkrečią ir apibrėžtą sandarą, griežtai pasikartojančią kitose tos [[molekulė]]s kopijose. Jei makromolekulės sandara netvarkinga, sunkiai apibrėžiama ir praktiškai nepasikartojanti niekur kitur – tokie junginiai vadinami tiesiog [[polimeras|polimerais]] (homopolimerais, kopolimerais).
„Macro“ graikiškai reiškia didelis. Chemijoje šismakromolekulės žodissąvoka panaudotasnaudojama apibūdinti tris klases natūralių, gamtoje sutinkamų molekulių: [[DNR]] (polideoksinukleotidaipolideoksinukleotidus), [[baltymas|baltymųbaltymus]] (polipeptidai[[polipetidas|polipeptidus]]) ir [[angliavandeniai|angliavandeniųangliavandenius]] (polisacharidai[[polisacharidas|polisacharidus]]). Būtent gyvose sistemose yra išsivystę mechanizmai, leidžiantys užtikrinti junginio tvarkingą sintezę ir vienodas bei tikslias kopijas.
Kokio dydžio turi būti molekulė, kad ją būtų galima vadinti makromolekule – nėra apibrėžta. Tiek baltymų yra visai nedidelių, tiek angliavandenių. Galbūt čia galioja tokia taisyklė, kad molekulė turi turėti daugiau kaip 20 sujungtų monomerinių liekanų, nes jei monomerų bus mažiau – yra priimta tokią molekulę vadinti oligomeru (oligonukleotidu, oligopeptidu, oligosacharidu).
ApiePaprastų ir makromolekulių dydį turėtų papasakotidydžių praktinispalyginimo pavyzdys: jeigu vienas molis vandens sveria 18 gramų, tai vienas molis 100kDa svorio baltymo svertų 10 000 gramų, o vienas [[molis (vienetas)|molis]] DNR, kurią sudaro 3 milijonai nukleotidų, svertų 1000 tonų... Vienu
Vienų išdidžiausių pretendentų į didžiausios makromolekulėsmakromolekulių tituląpavyzdžiai yra medienos masę sudaranti [[celiuliozė]] bei [[ligninas]].
Makromolekulės dažnai pasižymi neįprastomis fizikinėmis savybėmis, pvz., [[skystieji kristalai]] arba [[guma]]. Kita dažna savybė yra ta, kad dauguma makromolekulių netirpsta savaime, tirpale nesant tam tikrų [[druskos|druskų]] ar [[jonas (dalelė)|jonų]].
