Vladimiras Leninas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dėl [[Rusijos pilietinis karas|pilietinio karo]] ir sovietinės vyriausybės taikytos karinio komunizmo labai nusmuko Rusijos ūkis. [[1921]] m. [[kovo 21]] d. Lenino iniciatyva buvo pereita prie [[Naujoji ekonominė politika|Naujosios ekonominės politikos]] (NEP), grąžinusios daugelį [[rinkos ekonomika|rinkos ekonomikos]] elementų.<blockquote>„Jūs visų pirma privalote bandyti statyti mažus tiltus, kurie vestų valstiečių namų ūkį bei žemę socializmo link. Priešingu atveju, jūs niekuomet nenuvesite dešimties milijonų žmonių į komunizmą. Štai, ką išmokė Revoliuciją suformavusios objektyvios jėgos.“ – Leninas apie NEP programą, 1921 m.</blockquote>

 

Leninas save matė kaip likimo žmogų, kuris tikėjo savo gebėjimais būti revoliucijos vadu. Biografas Louisas Fischeris jį apibūdino kaip „radikalių pokyčių ir kraštutinių perversmų mylėtoją“, asmenybę, kuri „niekuomet nesilaikė vidurio. Jis buvo permainingas, perdėtai linkęs į „juoda arba balta“. Pasak Pipo, jis buvo gana charizmatiškas, pasižymėjęs „neįtikėtinu pajėgumu dirbti disciplinuotai“ ir buvo „atsidavęs revoliucijos formavimui“. Volkogonovo manymu, „vien savo pačios asmenybės jėga, Leninas turėjo įtaką žmonėms“.<blockquote>„Lenino raštai] atskleidžia žmogų su geležine valia, vergiška disciplina sau, panieka priešininkams ir kliūtims, šalta ryžtu ir uolumu, fanatišku užsidegimu, gebėjimu įtikinti ar įbauginti aplinkinius savo išskirtine reikšme, intensyvumu, asmeniniu pasiaukojimu, politiniu sumanumu ir įsitikinimu, kad žino visišką tiesą. Jo gyvenimas tapo bolševikų judėjimo istorija.“ – biografas Louisas Fischeris, 1964 m.</blockquote>