Udmurtai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 15:
'''Udmurtai''' (''Удмуртъёс'') – [[finougrai|finougrų]] tauta, gyvenanti [[Rusija|Rusijoje]]. Daugiausia udmurtai gyvena [[Udmurtija|Udmurtijoje]] (410 584), taip pat [[Tatarstanas|Tatarstane]] (23 454), [[Baškirija|Baškortostane]] (21 477), [[Permės kraštas|Permės krašte]] (20 819), [[Sverdlovsko sritis|Sverdlovsko srityje]] (13 789), [[Kirovo sritis|Kirovo srityje]] (13 639). Be to, šiek tiek udmurtų gyvena [[Ukraina|Ukrainoje]] ir [[Kazachija|Kazachstane]]. Kalba [[finougrų kalbos|finougrų kalbų]] grupei priklausančia [[udmurtų kalba]], nors dabar didelė dalis kalba tik rusiškai.
Udmurtų tauta pradėjo formuotis susikaidžius [[permiai|permių]] etninei grupei. Šiaurės udmurtai buvo smarkiai paveikti [[rusai|rusų]], o pietų – tiurkų tautų (ypač [[totoriai|totorių]]). Iki I tūkstantmečio pabaigos udmurtai buvo valdomi [[Volgos Bulgarija|Volgos Bulgarijos]], vėliau – [[Aukso Orda|Aukso Ordos]] ir [[Kazanės chanatas|Kazanės chanato]]. [[1489]] m. [[Viatkos žemė]] su ten gyvenusiais šiaurės udmurtais tapo pavaldi Rusijai. [[XVI a.]] užkariavus Kazanės chanatą ir likusios udmurtų žemės užvaldytos rusų.<ref>{{BSE|26||Удмурты}}</ref> Šie udmurtus ilgą laiką vadino '''''votiakais''''' (''вотяки''). [[1920]] m. sudaryta Votų autonominė sritis, o [[1934]] m. Udmurtijos ATSR.
Udmurtai tradiciškai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, augino [[rugiai|rugius]], [[kviečiai|kviečius]], [[miežiai|miežius]], [[aviža]]s, [[grikiai|grikius]], [[sora]]s, [[linai|linus]], [[kanapė|kanapes]]. [[Daržas|Daržuose]] augino [[kopūstas|kopūstus]], [[bulvė|bulves]], [[griežtis]], [[agurkas|agurkus]]. Svarbi buvo [[medžioklė]], [[žvejyba]], [[bitininkystė]], [[rankiojimas]]. Udmurtai vertėsi miško kirtimu, [[derva|dervos]] gamyba, audimu, nėrimu, siuvinėjimu. Nuo [[XVIII a.]] išvystytas metalo apdirbimas. Gyveno nedideliuose gimininiuose kaimuose (bukseliuose). Jie kurti šalia upių, šaltinių, neturėjo gatvių.
Udmurtų [[folkloras|folklorą]] sudaro [[mitas|mitai]], [[pasaka|pasakos]], [[legenda|legendos]], [[mįslė]]s, lyrinės dainos.<ref>{{VLE|24|||udmurtai}}</ref> Tradiciškai grojo [[guslės|guslėmis]] (''крезь''), [[dambrelis|dambreliu]] (''ымкрезь''), [[švilpynė]]mis iš žolių stiebų (''чипчирган, узьы гумы''), [[dūdmaišis|dūdmaišiu]] (''быз''). Vėliau paplito [[balalaika|balalaikos]], [[gitara|gitaros]], [[armonika|armonikos]]. Tradicinis udmurtų tikėjimas dualistinis, pasaulis suvoktas kaip trinaris. Pasaulio kūrėju laikytas dievas [[Inmaras]], o naikintoju – [[Keremetas]] (Šėtonas). Savo dievus ir dvasias turėjo vanduo, vėjas, miškai, pievos ir kt. Buvo [[šventoji giraitė|šventų giraičių]] kultas.
== Šaltiniai ==
{{išn}}
{{Rusijos tautos}}
| |||