|
Labas kas yra
{{šaltiniai}}
[[File:Aristotle Altemps Inv8575.jpg|thumb|250px|[[Aristotelis]] buvo vienas iš pirmųjų [[mokslinis metodas|mokslinio metodo]] plėtotojų.<ref>{{Cite web|url=https://www.pbs.org/saf/1307/features/knows.htm |title=The Origins of Science |last=Mitchell |first=Jacqueline S. |date=February 18, 2003 |website=Scientific American Frontiers |publisher=PBS |archive-url=https://web.archive.org/web/20030303204503/http://www.pbs.org/saf/1307/features/knows.htm |archive-date=March 3, 2003 |dead-url=yes |access-date=November 3, 2016 |df= }}</ref>.]]
'''Mokslas''' – objektyvių [[žinios|žinių]] apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir empiriškai įrodytas žinias), [[moksliniai tyrimai|tiriant]] [[tikrovė|tikrovę]]. Pasak mokslo filosofo [[Karlas Popperis|K. Popperio]], mokslas – drąsus buvusių teorijų neigimas bei faktų verifikavimas (tikrinimas) bei falsifikavimas (paneigimas atskleidžiant neadekvatumą realybei). Mokslas kaip procesas apima mokslinį tyrimą ir aprėpia visas gyvenimo sritis ir dėl to yra itin išsiplėtęs teorinių modelių, objektyvių žinių, publikacijų, mokslo institucijų bei mokslo darbuotojų atžvilgiu. Jam priskiriamas ir tyrimo rezultatų pateikimas [[mokslinis straipsnis|mokslinėse publikacijose]], visuotinai pripažintų objektyvių žinių apibendrinimas, jų perdavimas (pvz., dėstant [[aukštoji mokykla|aukštosiose]] ar kitose mokyklose), perteikimas (pvz., [[studentas|studentams]] ar mokiniams). Kaip objektyvios [[informacija|informacijos]] dalis mokslas gali būti laikomas [[kritinis mąstymas|kritiškai]] patikrintų maksimaliai objektyvių žinių (faktų) apie pasaulį visuma. Mokslu, kaip nuolatinių tyrimų procesu, siekiama gauti (kuo daugiau) objektyvių žinių, tiksliau [[pažinimas|pažinti]] ir suprasti tikrovę, sugebėti prognozuoti ateitį bei panaudoti gautas objektyvias ir praktikoje produktyvias žinias [[technologija|technologijose]]. Mokslinė tiriamoji veikla transformuoja tai, kas yra nežinoma ir nesuprantama, į tai, kas yra suprantama ir akivaizdu. Produktyviosios mokslo žinios per [[technologija]]s daro įtaką žmonijos civilizacinei ir kultūrinei evoliucijai.
Mokslas sekuliarizuotoje visuomenėje gali perimti netgi [[religija|religijos]] funkciją. Mokslas kaip socialinis reiškinys yra svarbi visuomenės veiklos, jos [[civilizacija|civilizacijos]] ir [[kultūra|kultūros]] dalis. Žinių gauna, kaupia ir sistemina ne tik pavieniai visuomenės nariai, bet ir jų grupės, (ypač kompleksiniams tyrimams) naudodami [[Technika (įranga)|techniką]], mokslo infrastruktūrą bei [[mokslinis metodas|mokslinius metodus]]. Per ištisus šimtmečius susiformavo ir nusistovėjo savita (daug graikų ir [[lotynų kalba|lotynų]] kalbų žodžių kilmės terminų) mokslinė kalba, [[terminologija]], [[stilius]].
== Organizacijos ==
|
