Degsnės maumedynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kails (aptarimas | indėlis)
Nedidelis pakoregvimas
Kails (aptarimas | indėlis)
Nežymus papildymas, patikslinimas ir nuorodos.
Eilutė 3:
 
[[Vaizdas:Degsnės maumedynas, stendas.JPG|miniatiūra|250px|right|Informacinis stendas]]
'''Degsnės maumedynas''' – nedidelisauga '''2,2 ha'''<ref>[http://www.zurnalasmiskai.lt/assets/files/Gamtos_Lobiai1206_m.pdf] Žurnalo „Miškai“ priedas „Gamtos lobiai“, 2012 birželis</ref> [[Degsnės miškas|Degsnės miško]] šiaurinės dalies pakraštys pietųpietinės [[Lietuva|LietuvojeLietuvos]], [[Prienų rajono savivaldybė]]je, nedideliame ([[PrienųDegsnės miškų urėdijamiškas|PrienųDegsnės miškų urėdijosmiško]] [[Balbieriškiošiaurinės girininkija|Balbieriškiodalies girininkijoje]])pakraštyje, apie 7 kilometrus į pietus nuo [[Prienai|Prienų]] ir apie 3 kilometrus į šiaurę nuo [[Balbieriškis|Balbieriškio]]. Priklauso [[Maumedynas]]Prienų augamiškų [[Degsnės miškasurėdija|DegsnėsPrienų miško]]miškų 29 kvartale, 1 sklype. Čia jų augavietės – normalaus drėgnumo derlingame priemolyje. Kadangi [[Lenkinis maumedis|lenkiniai maumedžiaiurėdijos]] (''Larix decidua'' subsp. ''polonica'') kasmet numeta spyglius, o ir jiems pūvant, rūgštėja [[dirvožemis]],Naujosios tadŪtos siekiantgirininkija|Naujosios šįŪtos poveikį pristabdyti, antrajame medyno arde buvo pasodin­tos [[Mažalapė liepa|mažalapės lieposgirininkijai]]. Jos pakančios paunksmei, o nukri­tę kalkingi jų lapai humusą veikia šarminamai.
 
[[Maumedynas|Maumedynu]] užsodintas Degsnės miško 29 kvartalo, 1 sklypas, 2,2 ha<ref>[http://www.zurnalasmiskai.lt/assets/files/Gamtos_Lobiai1206_m.pdf] Žurnalo „Miškai“ priedas „Gamtos lobiai“, 2012 birželis</ref>, o naujesniais 2019 m. duomenimis 3,49 ha plotas<ref>15min.lt / [https://www.15min.lt/ar-zinai/naujiena/idomus-klausimai/kur-auga-auksciausias-lietuvos-medis-ir-koks-jo-aukstis-1166-1231926#_ Kur auga didžiausias medis Lietuvoje ir koks jo aukštis?] Ugnius Antanavičius Rubrikos AR ŽINAI redaktorius | Publikuota: 2019 lapkričio 17d.</ref>. Čia jų augavietės – normalaus drėgnumo derlingame priemolyje. Kadangi [[Lenkinis maumedis|lenkiniai maumedžiai]] (''Larix decidua'' subsp. ''polonica'') kasmet numeta spyglius, o ir jiems pūvant, rūgštėja [[dirvožemis]], tad siekiant šį poveikį pristabdyti, antrajame medyno arde buvo pasodin­tos [[Mažalapė liepa|mažalapės liepos]] (''Tilia cordata''). Jos pakančios paunksmei, o nukri­tę kalkingi jų lapai humusą veikia šarminamai.
Degsnės maumedynas, dirbtinai įveistas [[1849]] m., saugomas nuo [[1960]] m, dabar tai botaninis draustinis. Manoma, kad maumedyną pasodino dvarininkas, o lenkinių maumedžių (''Larix decidua'' subsp. ''polonica'') sodmenys čia buvo atvežti iš [[Lenkija|Lenkijos]]. Tai našiausias [[medynas]] Lietuvoje – tūris hektare virš 1600 m³. Per vienerius metus viename hektare priauga daugiau kaip 10 m³ medienos. Viename hektare [[Maumedynas|maumedyno]] yra apie 280 medžių, kuriems daugiau kaip 100 metų amžiaus. Medynų vidutinis amžius 61 metai. Jaunuolynai jame sudaro apie 26 procentus, pusamžiai medynai – apie 36 procentus, pribręstantys – apie 20 procentų, brandūs – apie 18 procentų. Kultūrinės kilmės medynų apie 12 procentų. Kasmet iškertama 5,9 m³/ha. [[Grybai|Grybų]] įvairovė šiame maumedyne skurdi, dažniausiai pasitaiko tik [[Kazlėkas|kazlėkai]]. [[1999]] metų [[Gruodis|gruodį]] [[Lietuva|Lietuvoje]] praūžęs [[Uraganas Anatolijus|uraganas „Anatolijus“]] nulaužė ir išvertė apie 10 medžių, o [[2005]] metų pradžioje siautėjęs [[Ervinas (uraganas)|uraganas „Ervinas“]] Degsnės maumedynui jokių nuostolių nepadarė.
 
Degsnės maumedynas, dirbtinai įveistas [[1849]] m., saugomas nuo [[1960]] m, dabar tai Degsnės botaninis draustinis. Manoma, kad maumedyną pasodino dvarininkas, o lenkinių maumedžių (''Larix decidua'' subsp. ''polonica'') sodmenys čia buvo atvežti iš [[Lenkija|Lenkijos]]. Tai našiausias [[medynas]] Lietuvoje – tūris hektare virš 1600 m³., Perper vienerius metus viename hektare priauga daugiau kaip 10 m³ medienos<ref>nemunokilpos.lt / [https://nemunokilpos.lt/p/gamtos-paveldo-objektai Gamtos paveldo objektai]</ref>. Viename hektare [[Maumedynas|maumedyno]] yra apie 280 medžių, kuriems daugiau kaip 100 metų amžiaus. Medynų vidutinis amžius 61 metai. Jaunuolynai jame sudaro apie 26 procentus, pusamžiai medynai – apie 36 procentus, pribręstantys – apie 20 procentų, brandūs – apie 18 procentų. Kultūrinės kilmės medynų apie 12 procentų. Kasmet iškertama 5,9 m³/ha. [[Grybai|Grybų]] įvairovė šiame maumedyne skurdi, dažniausiai pasitaiko tik [[Kazlėkas|kazlėkai]]. [[1999]] metų [[Gruodis|gruodį]] [[Lietuva|Lietuvoje]] praūžęs [[Uraganas Anatolijus|uraganas „Anatolijus“]] nulaužė ir išvertė apie 10 medžių, o [[2005]] metų pradžioje siautėjęs [[Ervinas (uraganas)|uraganas „Ervinas“]] Degsnės maumedynui jokių nuostolių nepadarė.
Čia augantys [[Lenkinis maumedis|lenkiniai maumedžiai]] vieni aukščiausių [[Sąrašas:Lietuvos_medžių_ir_krūmų_rūšys#Lietuvos_vietinės.2C_savaime_augančių_medžių_rūšys|vietinių medžių rūšių Lietuvoje]], kurių vidutinis aukštis 45 metrai, vidutinis medžių [[Diametras|skersmuo]] 1,3 m aukštyje 56 cm. Iš jų aukščiausio individo aukštis 49 metrai, ir tai [[Sąrašas:Išskirtiniai_medžiai#Aukščiausi_Lietuvos_medžiai.2C_pagal_atskiras_rūšis|aukščiausias medis Lietuvoje]] – [[Degsnės miško maumedis]]. Privažiuoti prie aukščiausio medžio Lietuvoje galima geros kokybės gruntiniu keliu, apie 2,5 km atstumu nuo pagrindinio kelio {{KK130}}.
 
Čia maumedžiai dauginasi savaime, kas Lietuvos platumose jiems nėra būdinga. [[1999]] metų [[Gruodis|gruodį]] [[Lietuva|Lietuvoje]] praūžęs [[Uraganas Anatolijus|uraganas „Anatolijus“]] nulaužė ir išvertė apie 10 medžių, o [[2005]] metų pradžioje siautėjęs [[Ervinas (uraganas)|uraganas „Ervinas“]] Degsnės maumedynui jokių nuostolių nepadarė.
 
ČiaDegsnės maumedyne augantys [[Lenkinis maumedis|lenkiniai maumedžiai]] yra vieni aukščiausių [[Sąrašas:Lietuvos_medžių_ir_krūmų_rūšys#Lietuvos_vietinės.2C_savaime_augančių_medžių_rūšys|vietinių medžių rūšių Lietuvoje]], kurių vidutinis aukštis 4542 metrai, vidutinis medžių [[DiametrasSkersmuo krūtinės aukštyje|skersmuo]] 1,3 mkrūtinės aukštyje]] 56 cm. Iš jų aukščiausio individo aukštis 49 metrai, ir tai [[Sąrašas:Išskirtiniai_medžiai#Aukščiausi_Lietuvos_medžiai.2C_pagal_atskiras_rūšis|aukščiausias medis Lietuvoje]] – [[Degsnės miško maumedis]]. Privažiuoti prie aukščiausio medžio Lietuvoje galima geros kokybės gruntiniu keliu, apie 2,5 km atstumu nuo pagrindinio kelio {{KK130}}.
 
[[Grybai|Grybų]] įvairovė šiame maumedyne skurdi, dažniausiai pasitaiko tik [[Kazlėkas|kazlėkai]].
 
Degsnės maumedynas gana dažnai lankomas mokslininkų, gamtininkų, gamybininkų delegacijų, kurie į maumedyną atvykę atlieka specialius tyrimus.
eilutė 26 ⟶ 32:
 
[[Kategorija:Prienų rajono miškai]]
 
{{ltstub}}