'''Bajazitas I''' ([[Osmanų turkų kalba{{otm|osmaniškai]]: بايزيد الأول}}, [[turkų kalba{{tr|turkiškai]]: ''Beyazıt''}}, pravardė ''Yıldırım'', osmaniškai: {{otm|ییلدیرم}} ; "Žaibiškasis"„Žaibiškasis“, [[1354]]/[[1357]]/[[1360,]] m. [[Edirnė]]je arba [[Bursa|Bursoje]] – [[1403]] m. [[kovo 8]] d./[[kovo 9|9]], d. [[Akšehiras|Akšehire]], [[Turkija]]) buvo [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] sultonas nuo [[1389]] iki [[1402]] m.{{šaltinis|{{VLE|II|456||[[Egdūnas Račius]]. Bajazitas I Staigusis (Bayezid I Yildirim)}}}}
== Biografija ==
Eilutė 46:
== Valdymas ==
Sostą užėmė po to, kai [[1389]] m. [[birželio 29]] d. jo tėvą Muradą I-ąjį [[Kosovo mūšis|Kosovo mūšio]] metu nužudė serbų didikas.
Po metų, gresiant vengrams iš šiaurės, serbai sutiko tapti jo vasalais ir Bajazitas I į žmonas paėmė Oliverą Despiną, Serbijos karaliaus [[Lazaras (Serbijos karalius)|Lazaro]] dukterį, taip tapdamas serbų sąjungininku ir sudarydamas sąlygas savo palikuonims reikšti dinastines pretenzijas į [[Serbija|Serbijos]] sostą. Jis pripažino [[Stefanas Lazarevičius|Stefaną Lazarevičių]], Lazaro sūnų, naujuoju serbų valdovu ir suteikė jam ženklią autonomiją.
[[Vaizdas:Chlebowski-Bajazyt w niewoli.jpg|thumb|left|[[Timūras]] paima į nelaisvę Bajazitą I]]
[[1394]] m. Bajazitas persikėlė per [[Dunojus|Dunojų]] ir užpuolė [[Valakija|Valakiją]], kurią tuo metu valdė [[Mirča I|Mirča Senasis]]. Nors Osmanai buvo pranašesni kariuomenės dydžiu, tačiau [[rovinės mūšis|Rovinės mūšyje]] [[1394]] m. [[spalio 10]] dieną ([[1395]] m. [[gegužės 17]]?), kovodami miškingoje ir pelkėtoje aplinkoje, pralaimėjo [[valakai (tauta)|valakams]] ir nesugebėjo užkariauti šio krašto.
10 metų buvo apgulęs [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]]. [[1396]] m. [[rugsėjo 28]] dieną ties Nikopoliu sumušė [[Vengrija|Vengrijos]] karalių [[Zigmantas Liuksemburgietis|Zigmantą]]. [[1400]] m. iš rytų jo valstybę užpuolus [[Timūras|Timūrui]] kovojo su juo, tačiau buvo sumuštas [[Ankaros mūšis|Ankaros mūšyje]] ir pateko į Timūro nelaisvę, kurioje netrukus ir mirė.
