Antroji Lenkijos Respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Istorija |
|||
Eilutė 84:
Respublikos plotas [[1931]] m. buvo 388 634 km² (6-oji pagal dydį [[Europa|Europoje]]). Beveik trečdalį gyventojų sudarė tautinės mažumos (daugiausia ukrainiečiai bei žydai, taip pat baltarusiai, vokiečiai, čekai ir lietuviai).
== Istorija ==
{{Pagr|Lenkijos istorija}}
{{Pagr|Lenkijos-sovietų karas}}
{{Pagr|Seinų sukilimas}}
{{Pagr|Suvalkų sutartis}}
{{Pagr|Želigovskio maištas}}
{{Pagr|Įsiveržimas į Lenkiją}}
[[File:Józef Piłsudski (-1930).jpg|thumb|200px|[[Juzefas Pilsudskis]], Lenkijos maršalas]]
[[File:Edward Rydz-Smigly.jpg|thumb|200px|[[Edward Śmigły-Rydz]], Lenkijos maršalas]]
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu sąjungininkai susitarė dėl Lenkijos atkūrimo, kas buvo paskelbta ir JAV prezidento [[Woodrow Wilson|V. Vilsono]] Keturiolikos punktų programoje. Netrukus po Vokietijos kapituliacijos Lenkija atgavo nepriklausomybę (vadinamoji Antroji Respublika). Kare su Tarybų Rusija [[1919]] m. Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir nustatė sienas su Rusija. Nepaisant susitarimų su Lietuva, Lenkija faktiškai aneksavo ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]].
== Politinė sistema ==
eilutė 89 ⟶ 101:
Po 1926 m. karinio perversmo Lenkija tapo autoritarine valstybe, o faktinis vadovas J. Pilsudkis įgijo neribotas galias. 1928 m. Lenkijoje vyko paskutiniai demokratiniai rinkimai, kuriuos vis dėlto laimėjo propilsudskinės jėgos. Šalies vadovui mirus 1935 m., šalis išliko nedemokratinė, pablogėjo Lenkijoje gyvenančių tautinių mažumų (lietuvių ir ypač žydų) padėtis.
{{Pagr|Tautiniai demokratai}}
{{Pagr|Sanacija (judėjimas)}}
=== Prezidentai ir Ministrai pirmininkai ===
eilutė 185 ⟶ 200:
== Aukštasis mokslas ==
[[File:Jubileusz 25-lecia 1 DP Leg. w Wilnie - defilada piechoty NAC 1-W-1150-9.jpg|thumb|200px|[[Vilnius]], karinis paradas, 1939]]
Pirmaisiais akademiniais metais po Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo (1918-1919) jos teritorijoje veikė 7 universitetai. Jų skaičius augo - buvo steigiamos tiek valstybinės, tiek privačios aukštosios mokyklos, ir jau 1932-1933 metais jų buvo 24, o 1937-1938 - 32. Juose studijavo apie 49,3 tūkst. studentų, 28% sudarė moterys - tai antroji pagal dydį studijuojančių moterų dalis tuometinėje Europoje<ref>B. G. Smith. ''The Oxford Encyclopedia of Women in World History: 4 Volume Set''. Oxford University Press. 2008 p. 470.</ref>. Lenkijos studentai koncentruodavosi [[Varšuva|Varšuvoje]] (42%), [[Lvovas|Lvove]] (19%), [[Krokuva|Krokuvoje]] (15,6%) ir [[Vilnius|Vilniuje]] (7,2%). Populiariausia studijų sritis - [[teisė]]. Ją pasirinkdavo daugiau nei 20% studentų<ref>I. Kienzler. ''Nauka. Dwudziestolecie Międzywojenne''. Bellona / Edipresse, 2014, 10 psl. ISBN 978-83-7769-973-7</ref>.
eilutė 227 ⟶ 243:
=== Religijos ===
[[File:Plac Teatralny w Warszawie.jpg|thumb|200px|[[Varšuva]], 1925]]
[[File:Warschau. Josef Pilsudskiplein met het presidentiele paleis (het Saksische Palei, Bestanddeelnr 190-0029.jpg|thumb|200px|[[Varšuva]], Saksonijos rūmai, 1934]]
[[File:Luxtorpeda Fablok Zakopane 1936.jpg|thumb|200px|[[Luxtorpeda]], 1936]]
[[File:Parovoz Pm36-1.jpg|thumb|200px|[[Pm36]], 1938]]
[[File:Gdynia Dworzec Morski.jpg|thumb|200px|[[Gdynė]], 1938]]
[[File:Warsaw 1938.jpg|thumb|200px|[[Varšuvos nacionalinis muziejus]], 1938]]
[[File:Ostra Brama 1939.jpg|thumb|200px|[[Vilnius]], [[Aušros vartai]], 1938]]
[[File:Uroczystości 3 Maja w Warszawie - widok ogólny defilady (1939).jpg|thumb|200px|[[Varšuva]], karinis paradas, 1939]]
Tarpukario Lenkijoje buvo daugelio religijų tauta. [[1921]] m., 16 057 229 piliečių (apie 62.5%) buvo [[Romos Katalikų Bažnyčia|katalikai]], 3 031 057 (apie 11.8%) - [[unitai]] ir [[armėnų katalikai]], 2 815 817 (apie 10,95%) - [[Stačiatikybė|stačiatikiai]], 2 771 949 (apie 10,8%.) - žydai, o 940 232 (apie 3,7%.) buvo [[protestantizmas|protestantai]] (daugiausia [[liuteronybė|liuteronai]])<ref name=''spis1921''/>.
eilutė 232 ⟶ 256:
=== Didžiausi miestai 1939 m. ===
[[1939]] m. Lenkijoje buvo 2 miestai virš 500 tūkst. gyventojų ([[Varšuva]] ir [[Lodzė]]), 9 miestai, kuriuose gyveno 100–500 tūkst., 12 miestų, kuriuose gyveno 50–100 tūkst., 46 miestai, kuriuose gyveno 20–50 tūkst. i 83 miestai, kuriuose gyveno 10–20 tūkst. gyventojų<ref name=''rocznik1939''>[http://istmat.info/files/uploads/51382/maly_rocznik_statystyczny_1939.pdf Mały Rocznik Statystyczny 1939] (lenkų k.) (prieiga: 2018-11-27)</ref>.
| |||