09:14, 3 lapkričio 2020 versija taisyti Obivan Kenobi (aptarimas \| indėlis) 17 155 keitimai S Atšauktas naudotojo 86.38.184.165 (Aptarimas) darytas keitimas 5904199 Žyma: Anuliuoti ← Prieš tai darytas keitimas		01:43, 5 lapkričio 2020 versija taisyti anuliuoti Wolfgang1212 (aptarimas \| indėlis) 328 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 48: == Istorija == {{Pagr\|Lenkijos istorija}} [[Vaizdas:Poland under Boleslaw Chrobry.jpg\|thumb\|250px\|left\|Lenkija XI a. pradžioje, valdant [[Boleslovas I Narsusis\|Boleslavui I Narsiajam]]]] [[Vaizdas:~~Partitions_of_Poland~~Rzeczpospolita.png\|thumb\|250px\|left\|[[Abiejų Tautų ~~Respublikos padalinimai~~Respublika]]]] Lenkijos valstybė pradėjo formuotis [[X amžius\|X a.]], valdant polianų kunigaikščiui [[Mieško I]] ([[Piastų dinastija]]), kuris pasikrikštijo 966 m. Jo sūnus [[Boleslovas I Narsusis]] buvo pirmasis Lenkijos karalius, karūnuotas 1025 m. Lenkija greitai tapo regiono galia, reguliariai bandanti išsilaisvinti iš Šventosios Romos imperijos įtakos. Lenkijos „aukso amžiumi“ laikomi [[XV amžius\|XV]]-[[XVI amžius\|XVI]] amžiai, kai Lenkiją valdė [[Jogailaičiai\|Jogailaičių dinastija]]. {{Pagr\|Žalgirio mūšis}} Lenkijos valstybė pradėjo formuotis [[X amžius\|X a.]], valdant polianų kunigaikščiui [[Mieško I]] ([[Piastų dinastija]]), kuris pasikrikštijo 966 m. Jo sūnus [[Boleslovas I Narsusis]] buvo pirmasis Lenkijos karalius, karūnuotas 1025 m. Lenkija greitai tapo regiono galia, reguliariai bandanti išsilaisvinti iš Šventosios Romos imperijos įtakos. Lenkijos „aukso amžiumi“ laikomi [[XV amžius\|XV]]-[[XVI amžius\|XVI]] amžiai, kai Lenkiją valdė [[Jogailaičiai\|Jogailaičių dinastija]]. Nuo [[1569]] m. Lenkija kartu su [[Lietuva]] sudarė konfederacinę valstybę – [[Abiejų Tautų Respublika\|Abiejų Tautų Respubliką]], vieną didžiausių Europoje. Po paskutiniojo Jogailaičio mirties (1572 m.) ši respublika tapo [[Bajorai (luomas)\|bajorų]] ir didikų valstybe, valdoma jų renkamo monarcho (Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio). Bajorams, arba vadinamajai šlėktai nuolat plečiant savąsias laisves, iki XVIII a. vidurio Abiejų Tautų Respublikoje įsigalėjo kone visiška anarchija. Abiejų Tautų Respubliką silpnino ir nuo [[XVI amžius\|XVI a.]] pab. iki XVIII a. pradžios vykę jos karai su [[Ukraina\|Ukrainos]] kazokais, [[Turkija]], [[Švedija]], [[Rusija]] bei Brandenburgo valstybe. [[XVIII amžius\|XVIII a.]] pradžioje karų nualinta ir efektyvios centrinės valdžios neturinčią respubliką pasidalino Rusijos imperija, Prūsijos imperijos ir Austrijos imperija ([[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai\|ATR padalijimai]]).▼ ▲Lenkijos valstybė pradėjo formuotis [[X amžius\|X a.]], valdant polianų kunigaikščiui [[Mieško I]] ([[Piastų dinastija]]), kuris pasikrikštijo 966 m. Jo sūnus [[Boleslovas I Narsusis]] buvo pirmasis Lenkijos karalius, karūnuotas 1025 m. Lenkija greitai tapo regiono galia, reguliariai bandanti išsilaisvinti iš Šventosios Romos imperijos įtakos. Lenkijos „aukso amžiumi“ laikomi [[XV amžius\|XV]]-[[XVI amžius\|XVI]] amžiai, kai Lenkiją valdė [[Jogailaičiai\|Jogailaičių dinastija]]. Nuo [[1569]] m. Lenkija kartu su [[Lietuva]] sudarė konfederacinę valstybę – [[Abiejų Tautų Respublika\|Abiejų Tautų Respubliką]], vieną didžiausių Europoje. Po paskutiniojo Jogailaičio mirties (1572 m.) ši respublika tapo [[Bajorai (luomas)\|bajorų]] ir didikų valstybe, valdoma jų renkamo monarcho (Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio). Bajorams, arba vadinamajai šlėktai nuolat plečiant savąsias laisves, iki XVIII a. vidurio Abiejų Tautų Respublikoje įsigalėjo kone visiška anarchija. Abiejų Tautų Respubliką silpnino ir nuo [[XVI amžius\|XVI a.]] pab. iki XVIII a. pradžios vykę jos karai su [[Ukraina\|Ukrainos]] kazokais, [[Turkija]], [[Švedija]], [[Rusija]] bei Brandenburgo valstybe. [[XVIII amžius\|XVIII a.]] pradžioje karų nualinta ir efektyvios centrinės valdžios neturinčią respubliką pasidalino Rusijos imperija, Prūsijos imperijos ir Austrijos imperija ([[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai\|ATR padalijimai]]). [[Vaizdas:Partitions_of_Poland.png\|thumb\|250px\|Abiejų Tautų Respublikos padalinimai]] [[Švietimo amžius\|Švietėjų]] idėjos Lenkijoje paskatino patriotinį judėjimą ir siekį sutvarkyti bei sustiprinti svetimšalių kontroliuojamą valstybę. Tačiau XVIII a. 7 dešimtmetyje pradėtą valstybės reformų procesą stabdė, o galiausiai ir nutraukė trys [[Abiejų Tautų Respublikos padalinimai]] ([[1772]], [[1793]] ir [[1795]] m.), po kurių etninės Lenkijos teritorija virto [[Prūsija\|Prūsijos]] ir [[Austrija\|Austrijos]] dalimis. Nuo [[1815]] m. didžioji Lenkijos dalis priklausė Rusijai, buvo sudaryta vasalinė [[Lenkijos Kongreso karalystė]]. {{Pagr\|Lenkijos-sovietų karas}} {{Pagr\|Suvalkų sutartis}} {{Pagr\|Želigovskio maištas}} I pasaulinio karo metu Lenkiją buvo okupavusios Vokietija ir Austrija-Vengrija. [[1918]] m. [[lapkričio 11]] d., t. y. netrukus po [[Vokietija\|Vokietijos]] kapituliacijos, Lenkija atgavo nepriklausomybę. Per karus su Vakarų Ukraina, Sovietų Rusija ir Lietuva ([[1919]]–[[1920]] m.) Lenkija žymiai išplėtė savo teritoriją, užimdama ir aneksuodama Vakarų Ukrainą, Vakarų Baltarusiją ir [[Vilniaus kraštas\|Vilniaus kraštą]]. [[1922]] m. aukščiausioji šalies valdžia buvo perduota demokratiškai išrinktoms institucijoms, tačiau per [[1926]] m. gegužės pučą autoritariniu valstybės vadovu tapo generolas [[Juzefas Pilsudskis]], 1918–1922 m. buvęs „Lenkijos valstybės viršininku“. {{Pagr\|Įsiveržimas į Lenkiją}} [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. Lenkiją užpuolė hitlerinė Vokietija, o [[rugsėjo 17]] d. prie jos prisijungė ir [[Sovietų Sąjunga]]; to paties mėnesio pabaigoje šios dvi valstybės pasidalino buvusios Lenkijos teritoriją. Per II pasaulinį karą Lenkija patyrė nemažai demografinių (žuvo apie 6 mln. lenkų) ir ekonominių nuostolių. Po karo [[SSRS]] pasiliko beveik visas 1939 m. aneksuotas buv. Lenkijos teritorijas, už kurias kaip kompensaciją karą laimėjusios valstybės [[1945]] m. Lenkijai perdavė didžiulę buv. Vokietijos dalį ([[Silezija\|Sileziją]], Rytų [[Pomeranija\|Pomeraniją]], pietinę [[Prūsija\|Rytprūsių]] dalį ir kt.). Lenkija pateko į Sovietų įtakos sferą – 1952 m. buvo oficialiai paskelbta „liaudies respublika“, o [[1955]] m. ji tapo ir karinės SSRS vadovaujamos Varšuvos sutarties organizacijos nare.▼ [[Vaizdas:Curzon linia.svg\|thumb\|250px\|[[Kerzono linija]]]] [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. Lenkiją užpuolė hitlerinė Vokietija, o [[rugsėjo 17]] d. prie jos prisijungė ir [[Sovietų Sąjunga]]; to paties mėnesio pabaigoje šios dvi valstybės pasidalino buvusios Lenkijos teritoriją. Per II pasaulinį karą Lenkija patyrė nemažai demografinių (žuvo apie 6 mln. lenkų) ir ekonominių nuostolių. {{Pagr\|Varšuvos sukilimas}} ▲[[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. Lenkiją užpuolė hitlerinė Vokietija, o [[rugsėjo 17]] d. prie jos prisijungė ir [[Sovietų Sąjunga]]; to paties mėnesio pabaigoje šios dvi valstybės pasidalino buvusios Lenkijos teritoriją. Per II pasaulinį karą Lenkija patyrė nemažai demografinių (žuvo apie 6 mln. lenkų) ir ekonominių nuostolių. Po karo [[SSRS]] pasiliko beveik visas 1939 m. aneksuotas buv. Lenkijos teritorijas, už kurias kaip kompensaciją karą laimėjusios valstybės [[1945]] m. Lenkijai perdavė didžiulę buv. Vokietijos dalį ([[Silezija\|Sileziją]], Rytų [[Pomeranija\|Pomeraniją]], pietinę [[Prūsija\|Rytprūsių]] dalį ir kt.). Lenkija pateko į Sovietų įtakos sferą – 1952 m. buvo oficialiai paskelbta „liaudies respublika“, o [[1955]] m. ji tapo ir karinės SSRS vadovaujamos Varšuvos sutarties organizacijos nare. [[XX amžius\|XX a.]] 8 dešimtmečio pab. Lenkijoje kilo galingas opozicinis judėjimas, vadovaujamas profesinių sąjungų susivienijimo „''Solidarność''“ („[[Solidarumas]]“). Daugiausia šis judėjimas (greta bendros vad. „[[Socializmas\|socialistinio]] bloko“ šalių krizės) ir lėmė [[1989]] m. įvykusį galutinį komunistinio režimo žlugimą. Išsilaisvinusi iš komunistinio bloko Lenkija 1999 m. tapo [[NATO]], o 2004 m. [[Europos Sąjunga\|Europos Sąjungos]] nare. eilutė 64 ⟶ 77: == Politinė sistema == [[Vaizdas:Sejm RP.jpg\|thumb\|right\|250px\|[[Lenkijos Seimas\|Lenkijos Parlamento]] rūmai Varšuvoje]] {{Pagr\|Lenkijos politinė sistema}} {{Pagr\|Lenkijos Seimas}} [[Valdymo forma]] – [[parlamentas\|parlamentinė]] respublika. Galioja [[1997]] m. priimta konstitucija. Šalies vadovas – [[prezidentas]]. Prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu, 5 metų kadencijai. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. eilutė 75 ⟶ 89: === Kariuomenė === {{pagr\|Lenkijos kariuomenė}} [[Vaizdas:Z11441795IH,Samoloty-F-16.jpg\|thumb\|right\|250px\|Lenkijos [[F-16 Fighting Falcon\|F-16]]]] Lenkijos kariuomenę sudaro penkių tipų pajėgos: [[Lenkijos sausumos pajėgos\|Sausumos pajėgos]] (''Wojska Lądowe''), [[Lenkijos karinės oro pajėgos\|Karinės oro pajėgos]] (''Siły Powietrzne''), [[Lenkijos karinės jūrų pajėgos\|Karinės jūrų pajėgos]] (''Marynarka Wojenna''), [[Lenkijos ypatingosios pajėgos\|Ypatingosios pajėgos]] (''Wojska Specjalne'') ir [[Lenkijos teritorijos apsaugos pajėgos\|Teritorijos apsaugos pajėgos]] (''Wojska Obrony Terytorialnej''). eilutė 80 ⟶ 95: == Administracinis suskirstymas == [[Vaizdas:Wojewodztwa(LT).svg\|thumb\|300px\|Lenkijos vaivadijos]]▼ {{Pagr\|Lenkijos vaivadijos}} ▲[[Vaizdas:Wojewodztwa(LT).svg\|thumb\|300px\|Lenkijos vaivadijos]] Lenkija suskirstyta į 16 vaivadijų (''województwa'', vns. ''województwo''; nurodytos sostinės): * [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] (''Wielkopolskie''; [[Poznanė]]) eilutė 101 ⟶ 116: == Geografija == [[Vaizdas:polen topo.jpg\|thumb~~\|left~~\|Topografinis žemėlapis]] {{Pagr\|Lenkijos geografija}} eilutė 112 ⟶ 127: == Ekonomika == {{Pagr\|Lenkijos ekonomika}} [[Vaizdas:PKP1952-53.jpg\|thumb\|left\|Lenkijos geležinkeliai 1952–1953 m.]] [[Vaizdas:Mk Stettin Hafen2.jpg\|thumb\|[[Ščecinas]], jūrų uostas]] Lenkija po [[komunizmas\|komunizmo]] žlugimo (nuo [[1990]] m.) aktyviai vykdė ekonomikos liberalizavimo politiką, todėl dabar yra viena tarp sėkmingiausių pereinamosios ekonomikos šalių. Nepaisant to, Lenkija susiduria su nemažai problemų, ypač dideliu nedarbo lygiu. Smulkių ir vidutinių valstybei priklausančių įmonių privatizavimas ir palankūs įstatymai kurti naujas bendroves, paskatino tolesnę privačiojo sektoriaus plėtrą, tačiau biurokratijos kliūtys ir korupcija trukdo tolesnei šakos plėtrai. Lenkijos žemės ūkio sektorius išlaiko darbo jėgos perteklių kartu su smulkiais, dažnai neefektyviais ūkiais, kuriems trūksta investicijų tolesnei veiklai. Gyvybiškai svarbių sektorių (pvz: [[akmens anglis]], plienas, geležinkeliai, energetika) pertvarkymas ir [[privatizacija]] buvo pradėti greitai, bet užsitęsė ilgą laiką. Sveikatos apsaugos, švietimo, pensijų ir valstybės administravimo reformos sukėlė didesnių problemų biudžetui nei tikėtasi iš pradžių. [[~~Vaizdas~~File:MkDowntown ~~Stettin Hafen2~~Warsaw.jpg\|thumb~~\|left~~\|[[~~Ščecinas~~Varšuva]]~~, jūrų uostas~~]] Tolesnė finansų padėtis priklauso nuo nuostolingai dirbančių valstybei priklausančių bendrovių tolimesnių veiksmų, tokių kaip jų veiklos apribojimas ir mokesčių surinkimo griežtinimas, pažabojant šešėlinę ekonomiką, kuri labiausiai paplitusi tarp žemdirbių, nemokančių mokesčių. Vyriausybė sudarė planą, kaip sumažinti jos išlaidas 13,5 mlrd. € iki [[2007]] m. Visgi šie planai dar diskutuojami tarp įstatymų leidėjų. Lenkija [[2004]] m. [[gegužės 1]] d. įstojo į Europos Sąjungą. eilutė 129 ⟶ 145: [[Vaizdas:Krakow rynek 01.jpg\|thumb\|right\|Pagrindinio turgaus aikštė [[Krokuva\|Krokuvoje]]]] [[Vaizdas:Gdańsk kamienice przy Długim Targu.jpg\|thumb\|right\|Namai [[Gdanskas\|Gdanske]]]] [[Vaizdas:Branicki Palace in Białystok.jpg\|thumb\|[[Balstogės Branickių rūmai]]]] Šiuo metu dėl emigracijos ir smarkaus gimstamumo sumažėjimo Lenkijos gyventojų skaičius iš lėto mažėja. Šaliai įstojus į [[Europos sąjunga\|Europos Sąjungą]], nemažai lenkų emigravo į vakarų Europos šalis, daugiausiai į [[Jungtinė Karalystė\|Jungtinę Karalystę]], [[Vokietija\|Vokietiją]] ir [[Airija\|Airiją]]. Kai kurios organizacijos tvirtino, kad emigracija vykusi visų pirma dėl didelio nedarbo lygio, kuris 2007 m. siekė 10,5 %. [[2018]] m. nedarbas Lenkijoje siekė 4,1 % ir buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Nors [[emigracija]] tęsiasi, vis daugiau žmonių į Lenkiją imigruoja, pvz., [[ukrainiečiai]]. eilutė 145 ⟶ 161: {{main\|Romos katalikų bažnyčia Lenkijoje}} [[Vaizdas:Licheń bazylika 2.JPG\|thumb\|right\|Bazilika [[Didžiosios Lenkijos vaivadija\|Didžiosios Lenkijos vaivadijoje]]]] [[Vaizdas:JohannesPaulII.jpg\|thumb\|left\|~~175px~~150px\|Popiežius [[Jonas Paulius II]] buvo lenkas.]] Dėl holokausto ir pokarinės vokiečių bei ukrainiečių deportacijos iš valstybės, beveik visi Lenkijos gyventojai yra Romos katalikai. [[Romos katalikų bažnyčia]]i priklauso 89,8 % populiacijos (maždaug 75 % praktikuoja). Didžiausias religines mažumas sudaro [[stačiatikybė\|ortodoksai]] (~506 800), įvairūs [[protestantizmas\|protestantai]] (~150 000) ir [[Jehovos liudytojai]] (126 827).<ref>{{cite web\|url=http://www.poland.gov.pl/?document=397 \|title=Churches and Religious Life in Poland \|publisher=Poland.gov.pl \|date= \|accessdate=2009-05-06}}</ref> Nors Lenkijos konstitucija garantuoja religijos laisvę,<ref>Michał Tymiński, {{cite web\|url=http://www.kz.pl/index.php?p=13&id=3&i=8 \|title=Kościół Zielonoświątkowy \|accessdate=2007-09-14}} (lenkiškai)</ref> tik vienas procentas visų Lenkijos mokyklų leidžia pasirinkti [[etika\|etikos]] kursą vietoje krikščioniškos tikybos.<ref>Olga Szpunar, {{cite web\|url=http://miasta.gazeta.pl/krakow/1,35798,4360977.html \|publisher=Gazeta Wyborcza Kraków \|title=„Dorośli chcą religii w szkole” (lenkiškai)\|accessdate=2007-09-15}}</ref> eilutė 162 ⟶ 178: === Menas === [[File:Bledne kolo.jpg\|thumb\|''Vicious Circle'', 1895-1897, [[Jacek Malczewski]]]] Menas Lenkijoje visuomet atspindėdavo Europos madas, taip pat išlaikydamas savitumą. [[Krokuvos vaizduojamojo meno akademija\|Krokuvos vaizduojamojo meno akademijoje]] (vėliau pavadinta garsaus tapytojo [[Jan Matejko\|Jano Matejkos]] vardu) buvo įprasta vaizduoti Lenkijai reikšmingus istorinius įvykius. Kiti institutai, pvz., [[Varšuvos vaizduojamojo meno akademija]], buvo įnovatyvesni ir koncentravos tiek ties tradiciniu, tiek moderniuoju stiliais. eilutė 170 ⟶ 187: === Literatūra === [[File:Olga Tokarczuk (2018).jpg\|thumb\|150px\|[[Olga Tokarczuk]], Lenkijos Nobelio premijos laureatas]] Anksčiausiu Lenkijos literatūriniu kūriniu laikoma XII a. užsieniečio vienuolio [[Galus Anonimas\|Galaus Anonimo]] [[lotynų kalba]] parašyta chronika apie Lenkiją.<ref>{{cite web\|url=http://pamiecpolski.archiwa.gov.pl/objects/the-zamojski-codex\|title=The Chronicle of Gallus Anonymus. The Zamojski Codex\|first=Katarzyna\|last=Szewczyk\|website=pamiecpolski.archiwa.gov.pl\|accessdate=24 May 2017}}</ref> Pagal Lenkijos literatūrines tradicijas lenkiška literatūra įvardinama ir apie Lenkiją ne lenkų parašyti kūriniai. eilutė 178 ⟶ 196: === Sportas === [[File:JAP-POL (6) (cropped).jpg\|thumb\|150px\|[[Robert Lewandowski]]]] Lenkijoje itin populiarūs [[tinklinis]] ir [[futbolas]]. Šalis turi turtingą dalyvavimo šių sporto šakų varžybose istoriją. Kitos šalyje populiarios sporto šakos – [[lengvoji atletika]], [[krepšinis]], [[rankinis]], [[boksas]], [[maišyti kovos menai]], [[motociklų sportas]], [[šuoliai su slidėmis]], sportinis slidinėjimas, [[ledo ritulys]], [[tenisas]], [[fechtavimas]], [[plaukimas]] ir [[sunkumų kilnojimas]]. Tarp žymiausių lenkų sportininkų – [[Robert Lewandowski]], [[Lukas Podolski]], [[Zbigniew Boniek]], [[Joanna Jędrzejczyk]], [[Marcin Gortat]], [[Robert Kubica]], [[Agnieszka Radwańska]], [[Kamil Stoch]], [[Justyna Kowalczyk]] ir [[Irena Szewińska]].

Lenkija: Skirtumas tarp puslapio versijų