Atmosferos sraujymės: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 pridėti baitai ,  prieš 8 mėnesius
S
nėra keitimo aprašymo
S
Žinių apie sraujymes padaugėjo, kai amerikiečių pilotas Wiley Post pabandė vienas apskristi aplink pasaulį. Kad įvykdytų savo užsibrėžtą žygdarbį, sukūrė hermetišką kostiumą, kuris turėjo jam padėti labai aukštai skristi. Per bandomąjį skrydį Postas pastebėjo, kad jo vėjo greičio matavimai ant žemės ir ore yra skirtingi ir nurodantys, kad jis skrenda oro sraute.
Nepaisant šių atradimų, terminas „atmosferos sraujymė“ ({{en|Jet stream}}) oficialiai nebuvo įvardintas iki 1939 m., kai jį savo tyrimų pranešime panaudojo vokiečių meterologasmeteorologas Heinrich Seilkopf. Nuo tada, žinių apie sraujymes dar padaugėjo per Antrą pasaulinį karą, kai pilotai pastebėjo vėjo greičio pasikeitimus skraidydami tarp Europos ir Šiaurės Amerikos.
 
== Formavimasis, veiksniai ==
== Sraujymių branduoliai ir jų įtaka ==
 
Sraujymių šerdys (Jet streak) – maksimalių vėjo greičių ruožai. Kai oras patenka į sraujymės šerdį, jo judėjimas tampa žymiai greitesnis. Kai šerdį palieka, sulėtėja. Tokie pagreitėjimai bei sulėtėjimai, kartu su sraujymės srauto užlinkimu ir dideliu vėjo poslinkiu, lemia oro tūrių susikaupimą kaikuriosekai kuriose srityse (konvergencija) ir sklidimą, tolimą vienas nuo kito (divergenciją). Tokios konvergencijos bei divergencijos zonos turi reikšmingą įtaką paviršiaus slėgiui, tuo pačiu ir audrų bei kritulių formavimuisi.
 
Palankiausios sraujymių sritys audrų ir kritulių formavimuisi yra šerdies priešakyje kairėje (išėjime, {{en|exit}})ir šerdies gale dešinėje (įėjime, {{en|entrance}}), kur oro srautai diverguoja. Sraujymių šerdžių patekimas į žemesnio slėgio sritį gali lemti slėgio kritimą, ciklono gilinimąsi ir išplitimą. Tai vyksta tuomet, kai aukštesniuose atmosferos lygiuose oro srautai diverguoja stipriau už žemiau esančius konverguojančius srautus, virš žemo slėgio centro didesni oro tūriai yra pakeliami į viršų negu atiteka, taip sukeldami paviršiaus slėgio kritimą ir ciklono gilinimąsi.
JAV orų tarnybos išplėstinių prognozių skyriaus tyrinėjimai (Extended Forecast Section of the U. S. Weather Bureau) atskleidė fizikinį kelių staigių svyravimų zoninėje cirkuliacijoje, dalinai ir staigių padidėjimų, mechanizmą, kuris privedė prie greitų, siaurų tėkmių vidurinėje troposferoje. Mechanizmas aprašė dviejų visiškai skirtingų vidurinės atmosferos oro srautų sutekėjimą – vienas srautas keliavo iš šiltų pietinių platumų, kitas iš šaltesnės šiaurės (Namias ir kt., 1949).
 
Anot mokslininkų, sutekėjimo sritis koncentruoja didžiausią vakarų vėjų energiją ir suformuoja gana siauras juostas, kuriose vėjo greitis pasiekia maksimalias reikšmes. Sutekėjimo srityje vertikalius bei horizontalius oro judesius jau 1940 metais aprašė Satklifas (R. C. Sutcliffe) ir kaikuriaiskai kuriais aspektais susiejo juos su krituliais (Namias ir kt., 1949). Oro judėjimo kryptys yra nulemtos aukšto bei žemo slėgio sričių išsidėstymo – iš pietų šiltas vidurinės troposferos oras juda anticikloniškai paliai šaltą cikloniškai judantį srautą, atkeliaujantį iš šiaurės. Anot Džeremio Namiaso (Jerome Namias), kad ir kokie vidurinėje atmosferoje vykstantys procesai suformuoja oro srautų sutekėjimą, yra aišku, jog egzistuoja ir dar vienas mechanizmas, kuris lemia izotermų koncentraciją į siaurą zoninę juostą. Taip pat, prisideda faktas, kad vėjo pokyčiai su aukščiu yra stipriai susiję su horizontaliu temperatūros gradientu (Namias ir kt., 1949).
 
Jei oro judesiai yra beveik horizontalūs ir izentropiniai, skersai sutekėjimo ašies terminis gradientas didės artėjant prie poliaus, ir toks gradiento didėjimas egzistuos dideliame troposferos sluoksnyje. Stratosferoje, kur terminis gradientas yra priešingas troposferiniui, izotermos irgi koncentruosis sutekėjimo srityje, bet gradientas didės ekvatoriaus link. Kaip kompensuojamasis veiksnys stratosferai, slėgio skirtumas skersai sutekėjimo ašies keliuose žemesniuose troposferos lygiuose išliks nepasikeitęs. Bet vidurinėje ir aukštesnėje atmosferoje slėgio gradientas staigiai didės, kur šilto ir šalto oro stulpai konverguos link sutekėjimo ašies, o vėjas dėl slėgio gradiento didėjimo bus nuolat išbalansuotas. Kaip rezultatas atsiras srautas skersai izobaroms link žemesnio slėgio, kuris lems oro masės susikaupimą šiaurinėje sutekėjimo ašies dalyje bei trūkumą pietinėje. Žemesniuose lygiuose atsiras kompensuojantysis srautas iš šiaurės į pietus, susiformuos žemyneigiai judesiai šaltoje šiaurinėje dalyje ir aukštyneigiai šiltame pietiniame ore. Tokią cirkuliaciją lemia slėgio gradiento disbalansas ir Koriolio efektas, o slėgio gradiento poveikis yra ir pagrindinis energijos šaltinis dideliems vakarų vėjų greičiams (Namias ir kt., 1949).
6 715

pakeitimų