18:07, 24 rugpjūčio 2020 versija taisyti Pakajus (aptarimas \| indėlis) 17 828 keitimai redag. ← Prieš tai darytas keitimas		18:37, 3 lapkričio 2020 versija taisyti anuliuoti Nestea (aptarimas \| indėlis) 50 492 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Žmogaus biografija \|fonas=rel \| vardas = ~~Vilniaus arkivyskupas~~ Julijonas Steponavičius \| Foto = \| vaizdas = Eilutė 9: \| Giminė = \| Gimė = [[1911]] m. [[spalio 18]] d. \| Gimimo vieta = Miciūnų ~~kaime~~kaimas, [[Gervėčių kraštas\|Gervėčių parapija]], ~~dabartinėje~~dab. [[Baltarusija~~\|Baltarusijoje~~]] \| Mirė ={{mirė\|1991\|06\|18\|1911\|10\|18}} \| Mirties vieta =[[Vilnius~~\|Vilniuje~~]] \| Tėvas = Karolis Steponavičius \| Motina = Emilija Barevičiūtė Eilutė 25: [[Vaizdas:Akmeninis rupintojelis.jpeg\|thumb\|260px\|Akmeninio Rūpintojėlio koplystulpis Arkivysk. Julijono Steponavičiaus apaštalavimui [[Žagarė]]je atminti. Kun. Mariaus Dyglio foto, [[2011 m.]]]] [[Vaizdas:Epitafija vyskupui Julijonui Steponavičiui Tremtinių koplyčioje.jpg\|220px\|thumb\|right\|[[Epitafija]] [[Vilniaus katedra\|Vilniaus katedroje]]]] '''~~Vilniaus arkivyskupas~~ Julijonas Steponavičius''' ([[1911]] m. [[spalio 18]] d. Miciūnų kaime, [[Gervėčių kraštas\|Gervėčių parapija]], dabartinėje [[baltarusija\|Baltarusijoje]] – [[1991]] m. [[birželio 18]] d. [[vilnius\|Vilniuje]]) – [[arkivyskupas]], tremtinys, [[Vilniaus arkivyskupija\|Vilniaus arkivyskupijos]] apaštalinis administratorius. == Biografija == ~~[[1921~~1921–1930 m.~~]] – [[1930 m.]]~~ mokėsi [[Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija\|Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje]], [[1930 m.]] ~~– [[1936~~–1936 m.]] studijavo [[Vilniaus kunigų seminarija\|Vilniaus kunigų seminarijoje]] ir [[Vilniaus universitetas\|Vilniaus universitete]]. [[1936]] m.]] parašė magistro darbą lenkų kalba apie [[Vytautas Didysis\|Vytautą Didįjį]] ir apgynė teologijos magistro laipsnį. [[1936 m.]] birželio 21 d. [[Vilniaus arkikatedra\|Vilniaus arkikatedroje]] arkivyskupas [[R. Jalbžykovskis]] jį įšventino [[kunigas\|kunigu]]. Liepos 5 d. [[Gervėčiai\|Gervėčių]] bažnyčioje jaunasis kunigas atlaikė pirmąsias Šv. Mišias. Netrukus buvo paskirtas į [[Rodūnia\|Rodūnią]] vikaru, ten lenkų valdžios buvo persekiotas. Perkeltas kapelionu ir tikybos dėstytoju į [[Gardinas\|Gardino]] Bernardinų mergaičių mokyklą. Nuo [[1939]] m.]] buvo [[klebonas]] [[Palūšė]]je, nuo [[1941]] m.]] – [[Naujasis Daugėliškis\|Naujajame Daugėliškyje]], nuo [[1946]] m.]] – [[Adutiškis\|Adutiškyje]]. Nuo [[1953]] m.]] buvo verbuojamas [[KGB]], bet principingas kunigas atsisakė bendradarbiauti ir dalyvauti sovietinės [[propaganda\|propagandos]] kampanijose. [[1955 m.]] gegužės 22 d. Julijonas Steponavičius [[popiežius\|popiežiaus]] [[Pijus XII\|Pijaus XII]] nominuotas tituliniu Antarado vyskupu ir Panevėžio vyskupo [[Kazimieras Paltarokas\|Kazimiero Paltaroko]] augziliaru. Kadangi tuo metu Panevėžio vyskupas administravo ir Vilniaus vyskupiją, Julijonas Steponavičius netrukus persikėlė į Vilnių. [[1957]] m. buvo paskirtas Panevėžio ir Vilniaus vyskupijų apaštališkuoju administratoriumi su rezidencinio vyskupo teisėmis. Įgaliojimus pradėjo vykdyti [[1958]] m. [[sausio 3]] d., nuolat konfliktavo su sovietų valdžia. Atsisakęs paklusti LTSR partinių organizacijų reikalavimams uždrausti kunigams katekizuoti vaikus, rengti rekolekcijas, atlaidus, jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje (patarnauti šv. Mišiose, dalyvauti procesijose, chore), šventinti į kunigus tris įtariamus bendradarbiavimu su [[KGB]] seminarijos klierikus, taip pat už veiklesnių kunigų rėmimą. Nepaklusęs uždrausti jaunimui dalyvauti religinėje veikloje, [[1961]] m.]] [[sausio 18]] ~~dieną~~d., Religijos reikalų tarybos įgaliotinio J. Rugienio reikalavimu vyskupas J. Steponavičius buvo nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas į [[Žagarė\|Žagarę]]. Joniškio rajono Vykdomasis komitetas jam operatyviai buvo paruošęs [[Andrejus Ždanovas\|A. Ždanovo]] g. 5 (dabar [[Petras Avižonis\|P. Avižonio]] g. 5) trijų kambarių butą su paslėpta pasiklausymo aparatūra. Šalia, antrajame aukšte, gyveno tuometiniam saugumui dirbusi šeima, nuolat perdavinėjusi žinias. 34 m² komunalinis butas buvo įrengtas avariniame name, be patogumų. Eilutė 37: Tremtyje eidamas kunigo [[Altarista\|altaristos]] pareigas rėmė pogrindinę [[Lietuva\|Lietuvos]] [[Katalikų bažnyčia\|Katalikų bažnyčios]] veiklą, [[Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas\|Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą]] ir sąjūdį, šventino į kunigus baigusiuosius pogrindinę kunigų seminariją, davė leidimą steigti [[Eucharistija\|Eucharistijos]] bičiulių sąjūdį. [[1988]] m. [[gruodžio 28]] d. leista eiti [[Vilniaus arkivyskupija\|Vilniaus arkivyskupijos]] apaštališkojo administratoriaus pareigas. [[1989]] m. [[vasario 7]] d. popiežiaus [[Jonas Paulius II\|Jono Pauliaus II]] pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru. Arkivyskupas Julijonas Steponavičius mirė [[Vilnius\|Vilniuje]] [[1991 m.]] birželio 18 d., palaidotas birželio 24 d. [[Vilniaus arkikatedra bazilika\|Vilniaus arkikatedros bazilikos]] Vyskupų kriptoje, [[1992 m.]] perlaidotas Tremtinių koplyčioje prie vakarinės sienos. [[1999 m.]] vasario 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas [[Valdas Adamkus]] dekretu Nr. 311 Vilniaus arkivyskupą Julijoną Steponavičių (po mirties) apdovanojo [[Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinas\|Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu]] (dabar [[Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius]]). == Atminimo įamžinimas == [[2011 m.]] [[spalio 23]] d. [[Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia\|Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje]] buvo švenčiamos [[Vilnius\|Vilniaus]] arkivyskupo Julijono Steponavičiaus 100-osios gimimo metinės. Šiame minėjime dalyvavo Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupai, kunigai, tikintieji, valdžios atstovai. Šv. Mišių metu giedojo [[Vilniaus arkikatedra\|Vilniaus arkikatedros]] bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“, [[Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia\|Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios]] grigališkojo choralo studija „Schola Cantorum De Regina Pacis“ ir kitų miestų chorai. Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje [[Šiauliai\|Šiaulių]] vyskupo [[Eugenijus Bartulis\|Eugenijaus Bartulio]] buvo pašventintas [[Žagarė]]s klebono Mariaus Dyglio iniciatyva pastatytas Akmeninio Rūpintojėlio koplystulpis [[Vilnius\|Vilniaus]] arkivyskupo Julijono Steponavičiaus apaštalavimui [[Žagarė]]je atminti. {{Vilniaus vyskupai}}▼ == Šaltiniai == ''* ''J. Boruta SJ, Arkivyskupas Julijonas Steponavičius (1911–1936-1955-1991) // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – T. 19. P. 616.'' * ''XX a. Lietuvos Katalikų Bažnyčios kelio simbolis – Vilniaus arkivyskupas Julijonas Steponavičius, 1911–1991 m. / Leidinys skirtas arkivyskupo Julijono Steponavičiaus gimimo 100-osioms, kunygystės šventimų 75-osioms, ištrėmimo į Žagarę 50-osioms ir iškeliavimo amžinybėn 20-osioms metinėms [paruošė Marius Dyglys]. 2011 (Kaunas : Arx Baltica). 32 p. * Bažnyčia tremtyje: vyskupas Julijonas Steponavičius : 100-osioms gimimo ir 20-osioms mirties metinėms paminėti / [[Arūnas Streikus]] // [[LKMA metraštis\|Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis]]. – T. 35, p. 11-28. eilutė 59 ⟶ 57: == Nuorodos == * [http://angelorum.lt/galimi-kandidatai-i-dievo-tarnus/julijonas-steponavicius-vilniaus-arkivyskupas-tremtinys-1911-1991/ Julijonas Steponavičius, Vilniaus arkivyskupas, tremtinys (1911–1991)] * [http://vilnius.lcn.lt/istorija/valde/steponavicius/ vilnius.lcn.lt/istorija/valde/steponavicius] eilutė 73 ⟶ 70: \| after =[[Česlovas Krivaitis]]}} {{end box}} ▲{{Vilniaus vyskupai}} {{DEFAULTSORT:Steponavičius, Julijonas}}

Julijonas Steponavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų