Jean-Jacques Rousseau: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ž. Ž. Ruso gimė [[Ženeva|Ženevoje]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]]. Jo tėvas – laikrodininkas ir šokių mokytojas. Gimus Ž. Ž. Ruso netrukus mirė jo motina. Vaiku rūpinosi motinos giminės ir tėvas. Nuo vaikystės jis buvo linkęs į klajoklišką gyvenimo būdą: išvaikščiojo Pietų [[Prancūzija|Prancūziją]], buvo [[Italija|Italijoje]], keitė tikėjimą, kol galų gale [[1754]] m. tapo [[Kalvinizmas|kalvinistu]]. [[1742]] m. išvyko į [[Paryžius|Paryžių]], norėdamas Prancūzų akademijoje perskaityti pranešimą ir parodyti, kaip nauju būdu (skaičiais) galima užrašyti melodiją. Gabus muzikai Ž. Ž. Ruso parašė keletą operų, kai kurios (pvz., „Kaimo burtininkas“) turėjo pasisekimą. Paryžiuje pragyvenimui užsidirbdavo perrašinėdamas [[nata]]s ir duodamas muzikos pamokas. Čia jis susipažino su jaunais filosofais bei mokslininkais – d’Alamberu, Kondijaku, [[Denis Diderot|D. Didro]].

 

 

[[1762]] m. pasirodžius romanui traktatui „Emilis, arba apie auklėjimą“, Paryžiuje kūrinys iš karto buvo viešai pasmerktas, po savaitės tai atsitiko ir Ženevoje. Šiame veikale filosofas teigia, kad auklėjimo tikslas – išsaugoti gamtiškus žmogaus polinkius; aukštuomenę šokiravo Ruso siūlymas, kad kiekvienas žmogus (kad ir kokios kilmės būtų) turi mokėti amato ir pelnyti duoną darbu.