Armėnijos karalystė (viduramžiai): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 47:
== Raida ==
===Įkūrimas===
Arabai bandė krašte diegti islamą ir vykdė arabizaciją, tačiau sulaukė agresyvaus krikščionių armėnų pasipriešinimo. Sukilimai buvo malšinami žiauriai, dėl ko beveik išnaikintos senosios kilmingosios armėnų giminės (ypač Mamikonianai), o atskiruose regionuose ėmė formuotis naujos dinastijos. Tarp jų buvo [[Bagratuniai]] ([[Taikas|Taike]]), [[Rštuniai]], [[Arcruniai]] ([[Vaspurakanas|Vaspurakane]]), [[Kamsarakanai]]
774-775 m. armėnų sukilimo metu susidorojimas su Mamikonianų likučiais buvo ypač žiaurus, dėl ko galėjo iškilti Bagratuniai. Jie palaikė palyginus šiltus santykius su arabais ir nedalyvavo daugumoje sukilimų. Dėl to jie išvengė persekiojimų ir sunaikinimų. Tuometinis jų lyderis [[Ašotas Msakeris]] 804 m. iš arabų gavo kunigaikščio titulą. 826 m. mirdamas jis paliko savo valdas sūnums [[Bagratas II|Bagratui II]] ir [[Smbatas Išpažinėjas|Smbatui Išpažinėjui]]. 850 m. jie, kartu su Vaspurakano kunigaikščiu Ašotu Artsruniu sukilo prieš arabus, tačiau sukilimas vėl buvo žiauriai numalšintas.
Eilutė 82:
Armėnų valstybingumas išsaugotas tik rytų Armėnijoje (dab. Armėnija, vakarų Azerbaidžanas), kur dar kelis šimtmečius gyvavo paskutinės jų karalystės.
== Visuomenė ir politika ==
[[vaizdas:Amberd_fortress_and_church_2009.jpg|thumb|Amberdo pilis, viena iš Armėnijos karalystės tvirtovių]]
| |||