Sadžidai: Skirtumas tarp puslapio versijų

924 pridėti baitai ,  prieš 6 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
S (Perkeliamos 11 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q3432153.)
'''Sadžidai''' (''Sajids'') – faktiškai nepriklausomų [[emyras|emyrų]] dinastija, valdžiusi istoriniame [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] regione (Pietiniame Azerbaidžane ir [[Aranas|Arane]]) 890–929 m., kurį laiką viešpatavusi ir vakariniame Irane. Jie formaliai buvo [[Kalifatas|Kalifato]] vietininkai. Dauguma jų titulavosi ''al-afšin'', kaip buvo priimta jų tėvynėje Usrušanoje.
 
Sadžidų emyrato šiaurėje klestėjo [[Širvanšachai|Širvanšachų]] valstybė, o vakaruose – [[Armėnijos karalystė (viduramžiai)|Armėnijos karalystė]] ir [[Vaspurakano karalystė]], rytuose [[Samanidai|Samanidų valstybė]].
 
== Kilmė ==
Sadžidai savo kilme buvo [[sogdai]], kilę iš [[Usrušana|Usrušanos]] ([[Vidurinė Azija]]). Dinastijos įkūrėjas Abi’l-Saj Devdad kovojo kaip Usrušanos karvedys, ir buvo pasiųstas į Azerbaidžaną malšinti religinio sukilimo. Ten jis liko, o jo sūnus [[Muhammad ibn Abi’l-Saj]] 890 m. tapo Azerbaidžano vietininku. Byrant Kalifatui, jis sugebėjo sukurti praktiškai nepriklausomą emyratą ir įkurti savo dinastiją. Jis įsitvirtino [[Maragha]]Arminijos mieste,emyratas|Arminijos bet dažniausiai rezidavo [[Barda|Bardojeemyru]].
 
Byrant Kalifatui, jis sugebėjo tapti praktiškai nepriklausomas ir įkurti savo dinastiją. Ryšiai su [[Kalifatu]] buvo svarbus faktorius, formavęs Sadžidų valstybės istoriją. Nors formaliai jie buvo laikomi Kalifato dalimi, kiekvieną kartą sustiprėjus valstybei pablogėdavo ryšiai su Kalifatu, ir Sadžidai skelbdavosi nepriklausomi.
 
== Raida ==
Muhammad ibn Abi’l-Saj valdymo pradžioje [[Arminijos emyratas]] apėmė didžiules teritorijas Kalifato šiauriausiame pakraštyje, kur dabar yra Azerbaidžanas, Gruzija, Armėnija ir rytų Turkija. Jo sostinė buvo [[Dvinas]]. Tačiau kraštas buvo labai neramus, kadangi vietos krikščionys armėnai susivienijo ir karūnavo savo karaliumi [[Ašotas I|Ašotą I]] iš [[Bagratuniai|Bagratunių]] giminės. Taip emyrato vakarinėse teritorijose susiformavo nepriklausoma [[Armėnijos karalystė (viduramžiai)|Armėnijos karalystė]].
[[Vaizdas:Caucasus 900 map alt de.png|thumb|200px|left|Kaukazas 900 m. ir Sadžidų šiaurinės sienos]]
Ši karalystė per visą laikotarpį buvo didžiausias Sadžidų priešas. 890 m. Armėnijoje į sostą sėdus stipriam valdovui [[Smbatas I|Smbatui I]], armėnai siekė išvyti Kalifato vietinininkus iš Armėnijos kalnyno. Todėl nuo pirmųjų valdymo metų Sadžidai neteko didelių teritorijų ir buvo priversti savo sostinę perkelti iš Dvino į rytus, t.y. [[Maragha]], bet dažniausiai rezidavo [[Barda|Bardoje]].
Didžiausias Sadžidų priešas per visą laikotarpį buvo [[Bagratidai|Bagratidų]] [[Armėnijos karalystė]], nes kai tik tuo metu Armėnijoje į sostą sėdo stiprus valdovas [[Smbatas I]]. Nuolatiniai karai tarp dviejų valstybių formavo to meto istoriją, o tam tikri regionai (pvz., [[Nachičevanas]]) ėjo iš rankų į rankas. Vaspurakano karalystė ne kartą pripažindavo savo vasalitetą Sadžidų atžvilgiu.
 
Nuolatiniai karai tarp dviejų valstybių formavo to meto istoriją, o tam tikri regionai (pvz., [[Nachičevanas]]) ėjo iš rankų į rankas. [[Vaspurakano karalystė]] ne kartą pripažino savo vasalitetą Sadžidų atžvilgiu. 901 m. po trumpalaikio Muchamado sūnaus valdymo, jo brolis Jusufas užėmė sostą ir perkėlė sostinę į [[Ardabilis|Ardabilį]]. Jis tęsė kovą su [[Armėnija]], kurios metu sugebėjo atkovoti daugumą prarastų žemių, o 912 m. Smbatas buvo nukankintas ir nužudytas.
Kitas faktorius, formavęs Sadžidų istoriją, buvo jų ryšiai su [[Kalifatu]]. Kiekvieną kartą sustiprėjus valstybei, pablogėdavo ryšiai su Kalifatu, ir sadžidai skelbdavosi nepriklausomi.
 
901 m. po trumpalaikio Muchamado sūnaus valdymo, jo brolis Jusufas užėmė sostą ir perkėlė sostinę į Ardabilį. Jis tęsė kovą su [[Armėnija]], kurios metu 912 m. Smbatas buvo nužudytas. Tačiau prasidėjus nesutarimams su Kalifatu, Jusufas atkreipė dėmesį į rytus. Jis sugebėjo iš [[Samanidai|Samanidų]] atimti kai kurias teritorijas, tarp jų Zandžaną, Abharą, Kazviną, Rajų. Nepaisant to, Kalifas pasiuntė savo armiją, kuri įkalino Jusufą (tuo metu vietoj jo Azerbaidžane valdė jo tarnas Subukas) Bagdade. Po kelerių metų Jusufas paleistas ir atgavo visas savo teritorijas. Tiesa, Armėnija tapo galutinai nepriklausoma.
 
Paskutinysis emyras, valdęs po Jusufo, buvo nužudytas 929 m. Jį pakeitė vietininkas [[Vasifas al-Širvanis]]. Po jo Azerbaidžano 938 m. soste įsitvirtino buvęs Jusufo tarnas [[Daisamas]], kuris valdė Azerbaidžaną iki [[Salaridai|Salaridų]].
32 777

pakeitimai