Vikipedija

Siuniko karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
36 810 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 41:
|valdovas2 =
}}
'''Siuniko karalystė''' ({{hy|Սյունիքի թագավորություն|Siuniki t'agavorut'yun}}) arba '''Siunikas''' ({{hy|Սյունիք|Siunik}}) – feodalinė armėnų valstybė, IX–XII a. egzistavusi Armėnijos kalnyno rytinėje dalyje, istoriniame [[Siunikas|Siuniko]] regione (dab. Pietų [[Armėnija]] ir vakarų [[Arcacho Respublika]]). Ji dar yra vadinama '''Bachko karalyste''' arba '''Kapano karalyste'''.
 
Ji apėmė ne visą Siuniko regioną, o jos politinis centras koncentravosi [[Kapanas|Kapano]] mieste, kuris buvo Bachko [[gavaras|gavare]]. Dėl to ji dar yra vadinama '''Bachko karalyste''' arba '''Kapano karalyste'''.
 
== Raida ==
[[Vaizdas:The_Kingdom_of_Syounik-Baghk,_1020-1166.gif|thumb|left|Siuniko karalystės teritorija]]
[[Vaizdas:Tatev_Monastery_from_a_distance.jpg|thumb|Tatevo vienuolynas]]
PrielaidosSiunikas atsirastidar Siunikonuo valstybingumuipaskutiniųjų susidarėmžių IXprieš a.,mūsų [[Armėnijoserą karalystėbuvo (viduramžiai)|Armėnijoje]]svarbus vystantisArmėnijos feodaliniamkalnyno susiskaldymui.politinis 987 m. minimasdarinys, pirmojo Siuniko karaliaus [[Smbatas Saakianas|Smbato Saakiano]] karūnavimas. Šis pirmasis Siuniko karalius kildino save išvaldomas labai senos ir įtakingos vietos giminės, kurių dinastija yra vadinama [[Siuni dinastija|Siuni]] ({{hy|Սյունի|Syuni}}), arba Sisakianais ({{hy|Սիսակյաններ|Sisakianner}}). IX a. ši giminė aktyviai dalyvavo [[Armėnijos karalystė (viduramžiai)|Armėnijos karalystės]] kūrime ir pripažino šios karalių dinastijos - [[Bagratuniai|Bagratunių]] viešpatavimą bei siuzerenitetą.
 
Nepaisant to, kad įsijungė į didesnę valstybę, Siuni giminė ir toliau buvo vienvaldė šiame krašte. Čia ilgainiui reiškėsi feodalinis susiskaldymas: 909 m. mirus Siuniko kunigaikščiui Ašotui, teritorija padalinta į dvi dalis. Šiaurės vakarinę dalį gavo jo sūnus Smbatas, o 925 m. Bagratuniai perėmė šiauriausias jo teritorijas aplink Sevano ežerą - [[gegarkunikas|Gegarkuniką]] ir [[Sotkas|Sotką]] į tiesioginę centrinės valdžios priklausomybę. Pietinę dalį su centru Kapane paveldėjo kitas sūnus - Saakas.
Nors Siuniko valdovai ir toliau bendradarbiavo su Bagratidų Armėnija ir dalyvavo bendruose kariniuose žygiuose, karalystė tapo autonomiška. Valdant pirmiesiems valdovams galutinai nusistovėjo jos teritorija, kuri apėmė pietinę istorinės Siuniko provincijos pusę. Pietuose jos riba buvo [[Araksas|Arakso upė]], o rytuose – [[Akera]], už kurios buvo [[Chačeno kunigaikštystė]]. Ji apėmė apie 5500 km², turėjo 43 pilis, 48 vienuolynus, 1008 kaimus ir vieną miestą.<ref>Сюникское царство // Большая советская энциклопедия : [в 30 т.] / гл. ред. А. М. Прохоров. – 3-е изд. – М. : Советская энциклопедия, 1969–1978.</ref> [[Kapanas|Kapano]] miestas buvo valstybės sostine.▼
 
▲NorsPastarojo Siunikosūnus valdovai[[Smbatas Saakianas]] suvienijo didžiąją dalį Siuniko ir toliau987 m. bendradarbiavokarūnavosi supirmuoju BagratidųSiuniko Armėnijakaraliumi. Šis savivaliavimas nebuvo toleruojamas centrinės valdžios, ir dalyvavoArmėniją bendruosevaldant kariniuose[[Gagikas žygiuoseI|Gagikui I]] pusė karalystės teritorijų šiaurėje buvo atimtos iš Siuniko, karalystėSiuni tapodinastijai autonomiška.paliekant Valdantvaldyti pirmiesiemstik valdovamspietrytinę dalį. Taip galutinai nusistovėjo jos teritorija, kuri apėmė pietinę istorinėssenosios Siuniko provincijos pusę. Pietuose jos riba buvo [[Araksas|Arakso upė]], o rytuose  – [[Akera]], už kurios buvo [[Chačeno kunigaikštystė]]. Ji apėmė apie 5500  km², turėjo 43 pilis, 48 vienuolynus, 1008 kaimus ir vieną miestą.<ref>Сюникское царство // Большая советская энциклопедия : [в 30 т.] / гл. ред. А. М. Прохоров.  – 3-е изд.  – М. : Советская энциклопедия, 1969–1978.</ref> [[Kapanas|Kapano]] miestas buvo valstybės sostine.
 
Nors Siuniko valdovai ir toliau bendradarbiavo su Bagratidų Armėnija ir dalyvavo bendruose kariniuose žygiuose, karalystė tapo autonomiška. Valdant pirmiesiems valdovams buvo stabilizuotas valdymo aparatas, pradėtos statybos ir valstybė išgyveno savo klestėjimo laikotarpį. Tuo metu buvo pastatytas [[Tatevo vienuolynas]], tapęs dvasiniu visos karalystės centru, augo Kapano miestas, o armėnų raštija, menas ir literatūra išgyveno renesansą.
 
1045 m. viduramžių [[Armėnijos karalystė (viduramžiai)|Armėnijos karalystė]] nustojo egzistuoti. Ją nusiaubė tiurkai [[Seldžiukai]]. Siunikas kartu su [[Taširo karalystė|Taširo karalyste]] ir [[Chačenas|Chačeno kunigaikštyste]] buvo vienintelės seldžiukųSeldžiukų antpuolių mažai paliestos Armėnijos teritorijos. Nepaisant to, kultūrinis karalystės pakilimas baigėsi.
 
Situacija dar pablogėjo XII a. pradžioje, kuomet Siunikąmusulmonų nuolattiurkų antpuoliai puldinėjoiš priešaipietų musulmonaitik tiurkaisintensyvėjo. 1103 m. seldžiukai nusiaubė Kapaną, o vėliau – ir svarbiausias tvirtoves. Nors auganti krikščioniška [[Sakartvelo karalystė]] bandė ateiti į pagalbą armėnams, Siunikas buvo nuolat puldinėjamas ir siaubiamas. XII a. II pusėje svarbiausiais priešais buvo seldžiukų įpėdiniai regione [[Eldegizidai]], kurių valdovas [[Šams ad-Dinas Eldegizas]] sunaikino visas Siuniko karalystės tvirtoves.
 
Paskutinis Siuniko karalius [[Hasanas Herakarecis]] 1170 m. pabėgo ir pasiprašė prieglobsčio paskutinėje armėnų valdomoje valstybėje – gretimame Chačene. Kuriam laikui valstybės tertorija buvo prijungta prie Eldegizidų valdų.
 
== Valdovai ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Siuniko_karalystė"