Siuniko karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Siuniko karalystė''' ({{hy|Սյունիքի թագավորություն|Siuniki t'agavorut'yun}}) arba '''Siunikas''' ({{hy|Սյունիք|Siunik}})  – feodalinė armėnų valstybė, IX–XII a. egzistavusi Armėnijos kalnyno rytinėje dalyje, istoriniame [[Siunikas|Siuniko]] regione (dab. Pietų [[Armėnija]] ir vakarų [[Arcacho Respublika]]). Ji dar yra vadinama '''Bachko karalyste''' arba '''Kapano karalyste'''.

[[vaizdasVaizdas:The_Kingdom_of_Syounik-Baghk,_1020-1166.gif|thumb|left|Siuniko karalystės teritorija]]

[[vaizdasVaizdas:Tatev_Monastery_from_a_distance.jpg|thumb|Tatevo vienuolynas]]

Prielaidos atsirasti Siuniko valstybingumui susidarė IX a., [[Armėnijos karalystė (viduramžiai)|Armėnijoje]] vystantis feodaliniam susiskaldymui. 987  m. minimas pirmojo Siuniko karaliaus [[Smbatas Saakianas|Smbato Saakiano]] karūnavimas. Šis pirmasis Siuniko karalius kildino save iš labai senos ir įtakingos vietos giminės, kurių dinastija yra vadinama [[Siuni dinastija|Siuni]] ({{hy|Սյունի|Syuni}}), arba Sisakianais ({{hy|Սիսակյաններ|Sisakianner}}).

Nors Siuniko valdovai ir toliau bendradarbiavo su Bagratidų Armėnija ir dalyvavo bendruose kariniuose žygiuose, karalystė tapo autonomiška. Valdant pirmiesiems valdovams galutinai nusistovėjo jos teritorija, kuri apėmė pietinę istorinės Siuniko provincijos pusę. Pietuose jos riba buvo [[Araksas|Arakso upė]], o rytuose - – [[Akera]], už kurios buvo [[Chačeno kunigaikštystė]]. Ji apėmė apie 5500  km², turėjo 43 pilis, 48 vienuolynus, 1008 kaimus ir vieną miestą.<ref>Сюникское царство // Большая советская энциклопедия : [в 30 т.] / гл. ред. А. М. Прохоров. — – 3-е изд. — – М. : Советская энциклопедия, 1969—19781969–1978.</ref> [[Kapanas|Kapano]] miestas buvo valstybės sostine.

1045  m. viduramžių [[Armėnijos karalystė (viduramžiai)|Armėnijos karalystė]] nustojo egzistuoti. Ją nusiaubė tiurkai [[Seldžiukai]]. Siunikas kartu su [[Taširo karalystė|Taširo karalyste]] ir [[Chačenas|Chačeno kunigaikštyste]] buvo vienintelės seldžiukų antpuolių mažai paliestos Armėnijos teritorijos. Nepaisant to, kultūrinis karalystės pakilimas baigėsi.

Situacija dar pablogėjo XII a. pradžioje, kuomet Siuniką nuolat puldinėjo priešai musulmonai tiurkai. 1103  m. seldžiukai nusiaubė Kapaną, o vėliau - – ir svarbiausias tvirtoves. Nors auganti krikščioniška [[Sakartvelo karalystė]] bandė ateiti į pagalbą armėnams, Siunikas buvo nuolat puldinėjamas ir siaubiamas. XII a. II pusėje svarbiausiais priešais buvo [[Eldegizidai]], kurių valdovas [[Šams ad-Dinas Eldegizas]] sunaikino visas Siuniko karalystės tvirtoves.

* [[Smbatas Saakianas]] 987—998987–998

* [[Vasakas]] 998—1040998–1040

* [[Smbatas Ašotianas]] 1040—10441040–1044

* [[Grigoras Ašotianas]] 1044—10721044–1072

* [[Senekerimas Sevadianas]] 1072—10941072–1094

* [[Grigoras Senekerimianas]] 1094—11661094–1166

* [[Hasanas Herakerecis]] 1166—11701166–1170

* Т. Акопян. Сюникское царство. — – Ер., 1966. (арм.)

* Григорян Г. М. Очерки истории Сюника IX—XVIX–XV вв. — – Ер.: АН АрмССР, 1990.

* С. Т. Еремян. Армения накануне монгольского завоевания // Атлас Армянской ССР.  – Ер.—М., 1961.  – С. 102–106. (rusų k.)

* И. П. Петрушевский Очерки по истории феодальных отношений в Азербайджане и Армении в XVI  – начале XIX вв.  – Л., 1949. (rusų k.)

* А. Утмазян. Сюник в IX—XIIX–XI вв. — – Ер., 1957. (арм.)