Vilniaus istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 20:
Nuo [[1795]] m. iki Pirmojo pasaulinio karo kaip ir visa Lietuva Vilnius buvo Rusijos imperijos sudėtyje, buvo [[Vilniaus gubernija|gubernijos]] centras. [[1811]] m. Vilnius buvo 3-asis pagal dydį RI miestas (po [[Sankt Peterburgas|Petrapilio]] ir [[Maskva|Maskvos]]). [[1817]] m. patvirtintas perspektyvinis miesto planas. Po [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] Rusijos valdžia uždarė [[VU|Vilniaus universitetą]] kaip nacionalistinių jėgų židinį, kuriame veikė ir [[patriotas|patriotinės]] [[filaretai|filaretų]] bei [[filomatai|filomatų]] organizacijos. Vilnius vystėsi kaip Rusijos gubernijos sostinė, tačiau turėjo ir regioninę reikšmę.
Pagal statistiką 1836 m. Vilniuje gyveno 56 tūkst. gyventojų – iš jų 20,6 tūkst. žydų (36 proc.), o 1875 m. iš 82,7 tūkst. Vilniaus gyventojų žydų buvo jau 38,9 tūkst. (47,5 proc.). 1897 m. surašymo duomenimis, Vilniaus gubernijoje gyveno net 204 261 žydai (apie 13 proc. gubernijos gyventojų). Vilniuje žydų skaičius nuo 1836 iki 1897 m. padidėjo nuo 20 646 iki 63 841, t. y. 40 proc. Didžioji jų dalis buvo ne vilniečiai, o atvykėliai iš kitur. Vilniaus gubernijos miestuose gyveno 83,6 proc. žydų, o išstūmus juos iš kaimų 1908–1911 m. jų skaičius pakilo iki 90 proc. Jau [[XIX a.]] Vilnius tapo ne tik stambiausiu žydų kultūriniu centru, kuriame veikė dešimtys jų kultūrinių ir šalpos organizacijų, stipriu tarptautinio [[sionizmas|sionizmo]] centru, skatinusiu reemigraciją į [[Izraelis|Izraelį]], bet ir pirmos Rusijos marksistinės partijos [[Bundas|BUND]] lopšiu, padėjusiu po metų pagrindus ir [[RSDP]] įkūrimui Minske. Tai sąlygojo ženklios dalies žydų bedarbystė, skurdas, taip pat ir 1827–1855 m. laikotarpis, kada caro [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] įsaku mažamečiai skurdžių žydų vaikai buvo pradėti imti į rekrutus 25 metams ir perkrikštijami. <ref>{{Cite web | title = Atgal į praeitį: Vilnius 1870-80 m. – ir panašus, ir skirtingas | website = lrytas.lt | url = https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2016/03/09/news/atgal-i-praeiti-vilnius-1870-80-m-ir-panasus-ir-skirtingas-842981/}}</ref>
[[1860]] m. pro Vilnių ėmė kursuoti traukiniai [[Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkeliu]]. [[1867]] m. [[gegužės 24]] d. oficialiai atidaryta viešoji biblioteka. Tą dieną ją aplankė caras [[Aleksandras II (Rusija)|Aleksandras II]].<ref>{{Cite web | title = Vilniaus viešoji biblioteka | website = vle.lt | url = https://www.vle.lt/Straipsnis/Vilniaus-viesoji-biblioteka-107891}}</ref>
Eilutė 37:
[[1939]] m. [[rugsėjo 19]] d. prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] Raudonoji armija užėmė Vilnių. 1939 m. [[spalio 10]] d. pagal [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|susitarimą su SSRS]] Vilnius buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių džiūgaujant vietiniams lietuviams. Didžiojoje sinagogoje įvyko pamaldos ir buvo meldžiamasi už Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, Lietuvos vyriausybę ir kariuomenės vadovybę, sugiedotas [[Lietuvos himnas]]. [[1939]] m. Vilniaus universitetas atnaujino darbą, atkėlus iš Kauno [[VDU]] Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetus.<ref>{{Cite web | title = Vilniaus universitetui – 440 metų | website = bernardinai.lt | url = https://www.bernardinai.lt/2019-04-01-vilniaus-universitetui-440-metu/}}</ref> [[1940]] m. vasarą kartu su visa Lietuva Vilnius buvo okupuotas ir aneksuotas Sovietų Sąjungos (Kaunas faktiškąja Lietuvos sostine liko iki [[1944]] m. vasaros, t. y. iki antrosios sovietinės okupacijos pradžios). Universitetas 1940 m., Lietuvai tapus SSRS dalimi, buvo pertvarkytas pagal sovietinių universitetų pavyzdį. 1940 m. [[rugpjūčio 25]] d. į Vilnių perkeltos vyriausybės ir valdžios įstaigos.
[[1941]] m. [[birželio 24]] d. vokiečių kariuomenei užėmus Vilnių, didžioji dauguma žydų gyventojų tapo nacionalsocialistų vykdytos žydų naikinimo politikos aukomis. Daug jų buvo suvaryti į [[Vilniaus getas|getą]] Vilniaus senamiestyje, išvežti į koncentracijos stovyklas ir ten nužudyti. Vokiečių okupacijos pradžioje Vilniaus universitetas pradėjo darbą sena tvarka, tačiau veikė gana trumpai. [[1943]] m.
== Sovietmetis ==
1944 m. [[liepos 13]] d. Vilnių užėmė III Baltarusijos fronto kariuomenė (vadas – generolas [[Ivanas Černiachovskis]]), prieš tai užėmusi [[Nemenčinė|Nemenčinę]] ir [[Naujoji Vilnia|Naująją Vilnią]]. Vilnius tapo [[Lietuvos SSR]] sostine. [[1944]] m. Vilniaus universitetas buvo atkurtas ir pavadintas Vilniaus valstybiniu universitetu, o [[1955]] m. - [[Vincas Mickevičius-Kapsukas|Vinco Mickevičiaus-Kapsuko]] vardu.<ref>{{Cite web | title = Vilniaus universitetas | website = vle.lt | url = https://www.vle.lt/Straipsnis/Vilniaus-universitetas-107875}}</ref> Sovietų valdžia ėmėsi atstatyti karo apniokotą Vilnių. Prasidėjo daugiabučių namų ir naujų Vilniaus rajonų statyba [[Naujamiestis|Naujamiestyje]], [[Žirmūnai|Žirmūnuose]], [[Lazdynai (Vilnius)|Lazdynuose]], [[Karoliniškės]]e, [[Viršuliškės]]e, [[Pašilaičiai|Pašilaičiuose]], [[Fabijoniškės]]e. Vykdant rusinimo politiką į Vilniuje statomas gamyklas buvo perkeliami kitataučiai darbininkai, Vilniaus teritorijoje [[Šiaurės miestelis|Šiaurės miestelyje]] pastoviai buvo dislokuota tarybinės armijos divizija.
Pokariu Vilniuje ėmė sparčiai vystytis ekonomika: mašinų pramonė, metalo apdirbimas, statybų, medienos, lengvoji, maisto, chemijos pramonė. Įkurtos didelės staklių gamyklos („Komunaras“, „[[AB Žalgiris|Žalgiris]]“), elektrotechnikos gamykla „Elfa“ ([[1945]] m.), baldų kombinatai, konditerijos fabrikas „[[Vilniaus pergalė|Pergalė]]“, siuvimo fabrikas „Lelija“ ([[1947]] m.), plastmasės, skaičiavimo mašinų gamyklos, mašinų kombinatas. Pastatyta [[Vilniaus termofikacinė elektrinė]], verpimo ir audimo fabrikas „Audėjas“ ([[1956]] m.), gamykla „[[Sigma (gamybinis susivienijimas)|Sigma]]“ ([[1956]] m.), gamykla „[[Kuro aparatūra]]“ ([[1959]] m.), televizijos mazgų gamykla ([[1961]] m.), vėliau pervadinta į Radijo komponentų gamyklą, o dar vėliau - į „Vilniaus Vingį“.
| |||