Švenčionėlių Dievo Motinos Kazanės Ikonos cerkvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎Istorija: -puranos
Obivan Kenobi (aptarimas | indėlis)
Eilutė 10:
Švenčionėlių Dievo Motinos Kazanės Ikonos cerkvė buvo stačiatikių parapijos filijinė bažnyčia. Lietuvoje įsitvirtinus sovietinei valdžiai, parapijos veikla buvo sustabdyta, tačiau stačiatikių maldos namai, priskirti [[Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė|Švenčionių Švč. Trejybės]] parapijai, toliau veikė. Čia pamaldas pravesdavo Švenčionių šventikas Aleksandras Daniluškinas. [[1960]]-aisiais metais [[SSRS]] sustiprėjus bažnyčios persekiojimui, vietos valdžiai netiko, kad cerkvė stovėjo šalia mokyklos, o tai prieštaravo sovietinei ideologijai. Tai buvo priežastis, dėl kurios Švenčionėliuose buvo uždaryta cerkvė.
 
Cerkvės patalpos dar ilgą laiką buvo naudojamos ūkio reikmėms, laikui bėgant statinys nyko. [[1972]] m., vietos valdžios institucijų leidimu, šventykla buvo visiškai nugriauta, [[ikonostasas]] perduotas Švenčionių cerkvei.<ref name="cerkvė"/> Iš turimų tinkamų statybinių medžiagų buvo pastatytas privatus namas ir ūkinis pastatas, nors pagal bažnyčios taisykles, po bažnyčios griovimo likusios tinkamos statybinės medžiagos galėjo būti naudojamos tik naujos bažnyčios statybai arba turėjo būti sunaikintos. Ūkinis pastatas sudegė, jo savininkas mirė, o pastatytame name ilgą laiką niekas nebegyveno.
 
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, [[1990]]–ųjų pradžioje vietos tikintieji buvusios cerkvės kontūrus pažymėjo atvežtais pamatų blokais, padarė takus, pasodino gėlyną, o altoriaus vietoje pastatė medinį [[kryžius|kryžių]], kurį pašventino tėvas Josifas Zeteišvilis. Praėjus dešimtmečiui reikėjo pakeisti seną kryžių. Tuo tikslu tikintieji surinko lėšas (katalikai taip pat prisidėjo) pastatyti naujam kryžiui su Nukryžiuotoju. Jo pašventinimo ritualą [[2003]] m. [[rugsėjo 21]] d. atliko Švenčionių Švč. Trejybės cerkvės šventikas Dmitrijus Šliachtenka per Švč. Dievo Motinos pagerbimo šventę.