Tanžeras: Skirtumas tarp puslapio versijų

|paveikslėlis = TangerAvenueTangier (23171358122).jpg

|paveikslėlio tekstas = Tanžeras -Miesto Mahometo VI gatvėreginys

'''Tanžeras''' ([[Arabų kalba{{ar|arab.]]: طنجة|}})  – [[Marokas|Maroko]] miestas, jūrų uostas (669 680 ([[2004]] m.)) šiaurinėje šalies dalyje, vakarinėje [[Gibraltaro sąsiauris|Gibraltaro sąsiaurio]] pakrantėje, [[Saprtelio kyšulys|Spartelio iškyšulyje]]. Tanžeras yra Maroko [[Tanžero-Tetuano]] regiono sostinė.

Miesto vardas kildinamas iš žodžio '''Tenga''', '''Tinga''' ir '''Titga'''. Graikų mitologijoje sakoma, kad šį miestą įkūrė [[Antėjas]]  – [[Gaja|Gajos]] ir [[Poseidonas|Poseidono]] sūnus. Kada [[Heraklis]] uždusino Antėją, miestą pavadino jo našlės Tingos vardu. Netoli miesto yra turistų lankoma Heraklio ola.

V a. pr. m. e. kartaginiečiai įsteigė pakrantėje prekybos postą. I a. pr. m. e. [[Romos imperija|Romos imperijos]] laikais Tanžeras buvo ''Mauretania Tingitana'' sostinė. [[V a.]] čia šeimininkavo [[vandalai]], o nuo 534  m. priklausė [[Bizantija|Bizantijos imperijai]]. 702  m. miestą užėmė arabai.

Nuo 1471–1580  m. Tanžeras priklausė [[Portugalija]]i, 1580–1640  m.  – [[Ispanija]]i, 1640–1661  m. vėl Portugalijai. [[1661]]  m. Portugalijos princesė [[Katerina Braganca]] (Catherine of Braganza) tekėdama už [[Anglija|Anglijos]] karaliaus [[Karlas II (Anglija)|Karlo II]] (Charles II of England), Tanžero miestą gavo kaip kraitį. Anglija miestui davė įgulą ir suteikė privilegiją. [[1679]]  m. sultonas [[Mulai Ismailas ibn Šerifas|Mulai Ismailas]] bandė užimti miestą, bet tik po ilgos apgulties [[1684]]  m. anglai sugriovę uostą ir patį miestą paliko Tanžerą. [[1821]]  m. Tanžere [[JAV]] atidarė pirmąją diplomatinę atstovybę ([[konsulinė įstaiga|konsulatą]]) užsienyje. [[1844]]  m. miestą apšaudė [[Prancūzija|Prancūzijos]] jūrų laivynas.

[[XX a.]] pradžioje Tanžeras tapo diplomatiniu ir komerciniu centru. Čia gyveno apie 40 000 gyventojų (20 000 musulmonų, 10 000 žydų ir 9 000 europiečių). Po [[1912]]  m. Maroko padalinimo Tanžeras atiteko Ispanijai ([[Ispanijos Marokas]]), bet [[1923]]  m. miestas buvo tarptautinėje zonoje, kurią valdė  – Ispanijos, Prancūzijos [[JK]] ir nuo [[1928]]  m. ir [[Italija|Italijos]] tarptautinės pajėgos. [[1956]]  m. [[kovo 2]] d. Marokui paskelbus nepriklausomybę Tanžeras atiteko Marokui.

Iš Tanžero nutiestas geležinkelis į pietus link [[Rabatas|Rabato]], [[Kasablanka|Kasablankos]] ir į rytus,  – [[Fesas|Fesą]] ir [[Udžda|Udždą]]. Autostrada Tanžeras-Fesas per Rabatą (250 km) (A2) ir Tanžeras  – [[Setatas]] per Kasablanką (330 km) (A1). Kita automobilinė magistralė (N2) jungia Tanžerą su [[Tetuanas|Tetuanu]]. 11  km į pietvakarius nuo miesto yra tarptautinis [[Tanžero oro uostas]] ([[Ibn Batutas|Ibn Batuto]] tarptautinis oro uostas).