Kinijos Liaudies Respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 90.131.32.22 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 48:
Nuo priešistorinių laikų atskiruose [[Kinija (regionas)|Kinijos]] arealuose klestėjo lokalios priešistorinės kultūros, kurios vykdė tarpusavio mainus ir ilgainiui lydėsi į vientisą civilizaciją. Svarbesnės jų buvo [[Jangšao kultūra|Jangšao]], [[Longšano kultūra|Longšano]] (Geltonosios upės vidurupyje), [[Madziajao kultūra|Madziajao]] (upės aukštupyje), [[davenkou kultūra|Davenkou]] (žemupyje), [[Liangdžu kultūra|Liangdžu]] ([[Jangdzė]]s žemupyje), [[Pengtoušano kultūra|Pengtoušano]] (Jangdzės vidurupyje), [[Sanšingdui]] ([[Sičuanas|Sičuane]]) ir kt. Ilgainiui šiuose arealuose susiformavo valstybiniai junginiai, didžiausio klestėjimo pasiekę I tūkst. pr. m. e. kaip [[Ču karalystė|Ču]], [[Čin]], [[Či]], [[Jue]], [[Vu karalystė|Vu]], [[Jan]], [[Šu karalystė|Šu]] ir kitos karalystės.
 
Daugiausia žinių yra išlikę apie Geltonosios upės vidurupio (taip vadinamos [[Vidurio lyguma|Vidurio lygumos]]) arealo raidą, kur jau II tūkst. pr. m. e. viduryje į valdžią atėjo pusiau legendinė [[Šia dinastija]], kurią pakeitė [[Šangų dinastija]]. XI a. pr. m. e. čia įsigalėjo [[Džou dinastija]]. Tuo metu Vidurio lygumos karalystė pradėta vadinti tiesiog „Vidurio karalyste“ ({{zh|Zhongguo}}), kas ir davė pavadinimą visai Kinijai. Valdant Džou dinastijai, jos monarchų simbolinis autoritetas išplito po didžiulę teritoriją. Nors atskiros Kinijos valstybės kovojo tarpusavyje, kultūriniai mainai intensyvėjo, kas ilgainiui vedė į politinį suvienijimą III a. pr. m. e.
 
Kinijos karalysčių suvienijimo pasiekė Čin karalystės valdovas [[Ši Huangdi]], kuris nukariavo konkuruojančias valstybes ir pirmą kartą sukūrė [[Kinijos imperija|Kinijos imperiją]]. Vengdamas kultūrinės įvairovės, jis suvienijo imperijos pinigus, matus, rašto stilius, net vežimų ašis. Nepaisant to, lokalios tapatybės išliko ir visada lemdavo Kinijos dezintegraciją, vos centrinė valdžia susilpnėdavo.