Ištiktukas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Geriau Žymos: Pakeista Atmesta Vizualus redagavimas |
S Atmestas 78.62.172.44 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 1:
{{tikliet}}
'''Ištiktukas''' – nekaitoma [[kalbos dalis]], kuri nurodo veiksmo(-ų) sukeliamus [[garsas|garsus]] (pvz., ''trakšt, triokšt, pykšt, pokšt, trept, bumpt, brakšt, šliūkšt, cypt, tekšt'') bei vaizdinius (''žvilgt, šypt, žirgt'' ir kt.). Ištiktukai [[sakinys|sakiniuose]] nebūtini. Oficialaus [[stilius|stiliaus]] kalboje (oficialiuose raštuose, informacinėse žinių laidose, mokslinėse apžvalgose ir pan.) jie nevartojami.
Daugelis ištiktukų mėgdžioja tai, ką žmogus girdi, sieja su kokiu įvykiu ar veiksmu.
Ištiktukai imituoja garsus, tačiau be standartinių ištiktukų (''kakariekū, au au, miau'') naudojami ir individualūs, proginiai ištiktukai.
Būdami vaizdingi ir emocingi ištiktukai dažnai perima [[veiksmažodis|veiksmažodžio]] vaidmenį, sakinyje būna [[tarinys|tariniu]]: ''Kas tik '''krepšt''', Marytė ir pabunda.'' Tačiau visaverčiu tariniu ištiktukai nebūna, nes yra nekaitomi (neturi asmens, [[nuosaka|nuosakos]], [[Gramatinis laikas|laiko]]). Neretai iš ištiktukų daromi išraiškingi [[veiksmažodis|veiksmažodžiai]], didinantys vaizdingumą: ''viauktelėti'' iš ''viaukt'', ''girgžtelėti'' ir ''girgžt'' ir pan.
Ištiktukais dažniausiai didina [[judėjimas|judėjimo]] (ėjimo, bėgimo, šliaužimo, skridimo, kritimo ir pan.) veiksmų, gyvūnų, augalų ir negyvosios gamtos bei žmogaus sukurtų daiktų garsų (''ku kū; čik čirik; pliaukšt; pupt; dzingt, stop'' ir kt.), žmogaus veiklos valgant, šnekant, dirbant ir pan. veiksmų aprašymo vaizdingumą.
Dažnai ištiktukais žymi veiksmo netikėtumą, staigumą.
Pagal kilmę ištiktukai būna dvejopi:
* imituojantys garsus – ''triokšt; tumt; čiaukšt'' ir kt.
* veiksmažodiniai – ''klypt'' (iš ''klypti''), ''šypt'' (iš ''šyptelėti''), ''tįst'' (iš ''tįsti'') ir kt.
[[Kategorija:Kalbos dalys]]
| |||