Papilalio piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Papilalio piliakalnis''', ''Pilė, Pilalė, Pilis, Kilonių piliakalnis'' (registro kodas iki [[2005]]  m. [[balandžio 19]] d. A1338, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR426)  – [[piliakalnis]] [[Kelmės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Papilalis|Papilalio]] kaimo, [[Vaiguvos seniūnija]]. Pasiekiamas keliu [[Kelmė]]  – [[Kilonys]] Papilalio šiaurinėje dalyje pasukus į kairę pietvakarių link, lauko keliuku pavažiavus 1,3  km  – yra kelio dešinėje, šiaurėje, miške.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, buvusio Pilies ežero (dabar [[pelkė]]s) šiaurės vakarų krante, jį iš pietų ir pietryčių juosia Gelinkos upelis ir užpelkėjęs jo slėnis, iš kitų pusių daubos. Šlaitai statūs, 5–11  m aukščio. Aikštelė apvali, 35  m skersmens, iš visų pusių apjuosta pylimu, kuris geriausiai išlikęs šiaurinėje pusėje, kur yra 1,3  m aukščio, 15  m pločio. Piliakalnio šiaurės  – šiaurės rytų papėdėje, 6  m žemiau aikštelės iškastas 15  m pločio, 1  m gylio griovys, už kurio likęs piliakalniui nepanaudotas 24  m ilgio, 30  m pločio kalvos kraštas, sudarąs tarsi papilį, nes jį juosia dauba.

Piliakalnis apardytas arimų, trianguliacijos bokšto. Medžiai nuo jo nukirsti, auga atžalos. <ref> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975  m. t. 2 p. 126 (Nr. 532)</ref>

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1903]]  m. atliko [[Liudvikas Kšivickis]], [[1967]]  m. žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - – [[XIII a.]]

* Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991  m., p 28-29.

* [[Vytenis Rimkus]]. Pilalė // Bičiulis (Kelmė).- 1992  m. [[gegužės 27]] d.