Jovanas Vladimiras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 63:
Ivanas Vladislavas mirė po dviejų metų 1018 m. vasarį [[Duresis|Duresio]] apgulties metu. Pagal vieną iš versijų, užrašytą "Duklios popo metraštyje", kai jis sėdo valgyti savo stovykloje netoli Duresio, jį užpuolė riteris, kurį caras atpažino kaip nužudytąjį kunigaikštį Vladimirą. Išsigandęs jis puolė šauktis pagalbos, bet niekas neskubėjo jam į pagalbą. Nežinomas riteris jį mirtinai sužeidė.<ref>S. Runciman: A history of the First Bulgarian Empire. Londyn: George Bell & Sons, 1930. P.248. OCLC 832687.</ref>
Našlė po kelių metų atgavusi vyro palaikus perkėlė juos į Duklios pietryčiuose, Krajinoje, esančią Dievo motinos cerkvę.<ref>Ch. Cawley: [http://fmg.ac/Projects/MedLands/MONTENEGRO.htm Medieval Lands]. Foundation for Medieval Genealogy, 2006–2007.</ref> 1215 m. Serbijai pralaimėjus kare su Epyro despotais palaikai kaip karo trofėjus buvo perkelti į Diuresį<ref>Полывянный Д. И., Турилов А. А. [https://www.pravenc.ru/text/469846.html Иоанн Владимир] // Православная энциклопедия. — М. : Церковно-научный центр «Православная энциклопедия», 2010. — Т. XXIII. — С. 736—738. — 752 с. — 39 000 экз. — ISBN 978-5-89572-042-4.</ref>, kur išbuvo iki 1381 m., kai buvo vėl perkelti į jo vardo vienuolyną netoli [[Elbasanis|Elbasanio]]. 1995 m. Jovano Vladimiro palaikai perkelti į katedrą Tiranoje. Jovano Vladimiro palaikai laikomi relikvijomis, kurios traukia maldininkus, ypač jo vardo dieną, kai palaikai išnešami į bažnyčią netoli Elbasanio.
Vladimiro kryžius, kuris jį laikęs tuo metu, kai buvo nukirsdintas, taip pat laikomas [[relikvija]] ir tradiciškai saugomas Androvičių šeimos Velji Mikuličių kaime pietryčių Juodkalnijoje. Kryžius tikintiesiems rodomas tik per [[Sekminės|Sekmines]], kai jis yra nešamas [[procesija|procesijoje]] į Rumijos kalno viršūnę. Jovanas Vladimiras laikomas pirmuoju serbų šventuoju, [[Baras (miestas)|Baro]] miesto [[Juodkalnija|Juodkalnijoje]] globėju. Jo pirmoji hagiografija, kuri neišliko, buvo parašyta greičiausiai tarp 1075 ir 1089 m. Jos sutrumpinta versija lotynų kalba išliko Duklios popo kronikoje.
| |||