Čatal Hiujukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Miestą [[1958]] m. atrado ir [[1961]]–[[1965]] m. kasinėjo [[Džeimsas Melartas]]. Nuo [[1993]] m. tiria tarptautinė archeologų ekspedicija (vadovas I. Haderis). Kol kas tik nedidėlė senovinio miesto dalis yra ištyrinėta. Rasta 13 [[kultūrinis sluoksnis|kultūrinių sluoksnių]] su namų ir šventyklų liekanomis, sienų tapybos fragmentų, reljefų ir [[skulptūra|skulptūrų]], kulto ir buities reikmenų.

 

 

Čatal Hiujuke buvo apdirbamas [[varis]], [[švinas]], klestėjo amatai. Gyventojai prekiavo su [[Anatolija|Anatolijos]] miestais, vertėsi [[žemdirbystė|žemdirbyste]] – sėjo [[kvietys|kviečius]] ir [[miežis|miežius]], ankštinius augalus, [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]] – laikė avis ir ožkas, [[medžioklė|medžiokle]], [[rankiojimas|rankiojimu]]. Tiek sienų tapyba, tiek aptikti taurų, elnių, šernų kaulai byloja apie medžioklės svarbą miestelėnų gyvenime. Manoma, kad gyvulininkystė ir žembdirbystė buvo pagrindinis prasimaitinimo šaltinis. Vietovei buvo būdingi poplūdžiai, palankios sąlygos dirbamų laukų drėkinimui. Laikui bėgant upė išdžiuvo.