Čatal Hiujukas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 35:
Miestą [[1958]] m. atrado ir [[1961]]–[[1965]] m. kasinėjo [[Džeimsas Melartas]]. Nuo [[1993]] m. tiria tarptautinė archeologų ekspedicija (vadovas I. Haderis). Kol kas tik nedidėlė senovinio miesto dalis yra ištyrinėta. Rasta 13 [[kultūrinis sluoksnis|kultūrinių sluoksnių]] su namų ir šventyklų liekanomis, sienų tapybos fragmentų, reljefų ir [[skulptūra|skulptūrų]], kulto ir buities reikmenų.
Namai buvo sustatyti vienas šalia kito, be durų, į namą buvo patenkama pro angą stoge. Jų viduje – židinys ir krosnis. Juose apsistodavo nuo 5 iki 10 žmonių. Namų karkasai ręsti iš rąstų, sienos glaistytos moliu, stogai plokšti. Čatal Hiujuke buvo apdirbamas [[varis]], [[švinas]], klestėjo amatai. Gyventojai prekiavo su [[Anatolija|Anatolijos]] miestais, vertėsi [[žemdirbystė|žemdirbyste]] – sėjo [[kvietys|kviečius]] ir [[miežis|miežius]], [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]], [[medžioklė|medžiokle]], [[rankiojimas|rankiojimu]]. Tiek sienų tapyba, tiek aptikti taurų, elnių, šernų kaulai byloja apie medžioklės svarbą miestelėnų gyvenime. Manoma, kad gyvulininkystė ir žembdirbystė buvo pagrindinis prasimaitinimo šaltinis. Vietovei buvo būdingi poplūdžiai, palankios sąlygos dirbamų laukų drėkinimui.
Mirusiuosius laidojo namuose po grindimis, prieš tai jų kūnus palikdavo ant pakylos ar medinio bokšto, kad paukščiai sulestų audinius ir vidaus organus. Šventyklose rasta palaidotų moterų, apibertų [[ochra]]. Šventyklų vidinės sienos buvo ištapytos įvairių spalvų piešiniais (daugiausia mitologinės scenos ir simboliai), puoštos gipso reljefais ir [[bukranijas|bukranijais]]; išliko 140 sienų 12–18 m ilgio piešinių. Gausiai aptikta [[deivė]]s statulėlių ir [[amuletas|amuletų]] (daugiausia [[varlė]]s ir [[rupūžė]]s pavidalu), įvairių figūrėlių, moters krūtų reljefų iš [[marmuras|marmuro]], [[alebastras|alebastro]], žalio akmens, dramblio kaulo ir molio. Rasta audimo ir verpimo įrankių iš kaulo, dalis jų su ornamentais, išliko kilimų, krepšių įspaudų molyje, nepuoštų indų. Iš ginklų aptinkami vėzdai, strėles, ietys su [[obsidianas|obsiadinio]] antgaliais, buožėmis.
| |||