Kūlupėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Okupantų atnešta sovietinė ideologija suskaldė bendruomenę į skirtingas stovyklas. Dalis apylinkės vyrų išėjo į miškus partizanauti ir paaukojo savo gyvybes ant laisvės aukuro. Tarp jų buvo ''Steponas Motiejauskas-Tamošius'', [[1948]] m. įstojęs į ''Buganto'' kuopą ir žuvęs 1950 m.<ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų departamento 1997 10 24 archyvinė pažyma. – L. 8</ref> Apie 20 šeimų [[1945]]–[[1952]] m. [[NKVD|enkavedistai]] ir [[stribai]] ištrėmė į atšiaurias [[TSRS|Rusijos]] sritis. Tremtyje pabuvojo 67 kūlupėniškiai, iš kurių [[Sibiras|Sibire]] mirė Ona Gagilienė, Albina ir Pranas Motiejauskai, Selestinas Pocius, Ona Ruginienė, Karolina Trakienė ir Petronėlė Vizgirdaitė.<ref>1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1994. – Kn. 1. – P. 428, 430, 433, 439, 446, 447, 452, 454, 458–459, 460, 461, 465</ref> Valstietis Domas Latakas buvo nušautas už tai, kad gavo iš kolaborantų valdžios žemės, kuri buvo atimta iš kitų ūkininkų.<ref>Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys – 1966, Nr. 84. – P. 2</ref> Kiti kūlupėniškiai [[1949]] m. buvo suginti į ''Draugystės'' [[kolūkis|kolūkį]], kuris [[XX a.]] 8 dešimtmetyje reorganizuotas į Kūlupėnų [[tarybinis ūkis|tarybinį ūkį]].

 

 

{{adm

|[[1959]]-[[1995]] m.|[[Kūlupėnų apylinkė]]s centras, [[Kretingos rajonas]]

|nuo [[1995]] m.|[[Kūlupėnų seniūnija|Kūlupėnų seniūnijos]] centras}}

 

== Gyventojai ==