Čatal Hiujukas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 31:
| UNESCO id = 1405
}}
'''Čatal Hiujukas''' ({{tr|Çatalhöyük}}) – [[neolitas|neolito]] miestas [[Turkija|Turkijoje]] [[Anatolijos plokščiakalnis|Anatolijos plokščiakalnio]] pietuose, 50 km į pietus nuo [[Konija|Konijos]]. Įkurtas [[Derlingasis pusmėnulis|derlingajame pusmenulyje]] [[8 tūkstantmetis pr. m. e.|7400 m. pr. m. e.]] ant dviejų paupio kalvų, plokščiakalnyje, 1000 m aukštyje. Apie [[6 tūkstantmetis pr. m. e.|5650 m. pr. m. e.]] statyti paskutiniai statiniai. Čatal Hiujukas laikomas vienu didžiausių ikiantikinio pasaulio miestų.<ref>{{VLE|II|733||[https://www.vle.lt/Straipsnis/Catal-Huyuk-59537 Čatal Hiujukas]}}</ref><ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=This Stone Age settlement took humanity's first steps toward city life|url=https://www.nationalgeographic.com/history/magazine/2019/03-04/early-agricultural-settlement-catalhoyuk-turkey/|access-date=2020-10-24|website=History Magazine}}</ref><ref>{{Cite web|title=Anatolia: The Neolithic Period|url=https://www.britannica.com/place/Anatolia|access-date=2020-10-24|website=[[Encyclopedia Britannica]]}}</ref>
Miestą [[1958]] m. atrado ir [[1961]]–[[1965]] m. kasinėjo [[Džeimsas Melartas]]. Nuo [[1993]] m. tiria tarptautinė archeologų ekspedicija (vadovas I. Haderis). Kol kas tik nedidėlė senovinio miesto dalis yra ištyrinėta. Rasta 13 [[kultūrinis sluoksnis|kultūrinių sluoksnių]] su namų ir šventyklų liekanomis, sienų tapybos fragmentų, reljefų ir [[skulptūra|skulptūrų]], kulto ir buities reikmenų.
Eilutė 38:
Mirusiuosius laidojo namuose po grindimis, prieš tai jų kūnus palikdavo ant pakylos ar medinio bokšto, kad paukščiai sulestų audinius ir vidaus organus. Šventyklose rasta palaidotų moterų, apibertų [[ochra]]. Šventyklų vidinės sienos buvo ištapytos įvairių spalvų piešiniais (daugiausia mitologinės scenos ir simboliai), puoštos gipso reljefais ir [[bukranijas|bukranijais]]; išliko 140 sienų 12–18 m ilgio piešinių. Gausiai aptikta [[deivė]]s statulėlių ir [[amuletas|amuletų]] (daugiausia [[varlė]]s ir [[rupūžė]]s pavidalu), įvairių figūrėlių, moters krūtų reljefų iš [[marmuras|marmuro]], [[alebastras|alebastro]], žalio akmens, dramblio kaulo ir molio. Rasta audimo ir verpimo įrankių iš kaulo, dalis jų su ornamentais, išliko kilimų, krepšių įspaudų molyje, nepuoštų indų. Iš ginklų aptinkami vėzdai, strėles, ietys su [[obsidianas|obsiadinio]] antgaliais, buožėmis.
<gallery>
| |||