Čatal Hiujukas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 35:
Įkurtas [[7 tūkstantmetis pr. m. e.|7 tūkstantmetyje pr. m. e.]] ant dviejų paupio kalvų, plokščiakalnyje, 1000 m aukštyje. Apie [[5650 m. pr. m. e.]] statyti paskutiniai statiniai. Miestą [[1958]] m. atrado ir [[1961]]–[[1965]] m. kasinėjo [[Džeimsas Melartas]]. Nuo [[1993]] m. tiria tarptautinė archeologų ekspedicija (vadovas I. Haderis). Rasta 13 [[kultūrinis sluoksnis|kultūrinių sluoksnių]] su namų ir šventyklų liekanomis, sienų tapybos fragmentų, reljefų ir [[skulptūra|skulptūrų]], kulto ir buities reikmenų.
Namai buvo sustatyti vienas šalia kito, be durų, į namą buvo patenkama pro angą stoge. Namų karkasai ręsti iš rąstų, sienos glaistytos moliu, stogai plokšti. Čatal Hiujuke buvo apdirbamas [[varis]], [[švinas]], klestėjo amatai. Gyventojai prekiavo su [[Anatolija|Anatolijos]] miestais, vertėsi [[žemdirbystė|žemdirbyste]] – sėjo [[kvietys|kviečius]] ir [[miežis|miežius]], [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]], [[medžioklė|medžiokle]],
Mirusiuosius laidojo namuose po grindimis, prieš tai jų kūnus palikdavo ant pakylos ar medinio bokšto, kad paukščiai sulestų audinius ir vidaus organus. Šventyklose rasta palaidotų moterų, apibertų [[ochra]]. Šventyklų vidinės sienos buvo ištapytos įvairių spalvų piešiniais (daugiausia mitologinės scenos ir simboliai), puoštos gipso reljefais ir [[bukranijas|bukranijais]]; išliko 140 sienų 12–18 m ilgio piešinių. Gausiai aptikta [[deivė]]s statulėlių ir [[amuletas|amuletų]] (daugiausia [[varlė]]s ir [[rupūžė]]s pavidalu), įvairių figūrėlių, moters krūtų reljefų iš [[marmuras|marmuro]], [[alebastras|alebastro]], žalio akmens, dramblio kaulo ir molio. Čatal Hiujukas laikomas vienu didžiausių ikiantikinio pasaulio miestų.<ref>{{VLE|II|733||[https://www.vle.lt/Straipsnis/Catal-Huyuk-59537 Čatal Hiujukas]}}</ref>
| |||