Jovanas Vladimiras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 20:
|motina =
|sutuoktinis =
|sutuoktinė = Kosara
|vaikai =
|titulas0 =
Eilutė 39:
== Biografija ==
 
Kunigaikščio Petrislavo iš Zahumljės sūnus<ref>[http://www.njegos.org/orthodoxy/hagiog.htm Hagiographies of the Serb Saints of Montenegro]</ref>. Apie 990 m. tapo Duklios (didžiąja dalimi dabartinė Juodkalnijos teritorija) valdovu. Jis valdė laikotarpiu, kai regione dėl hegemonijos vyko ilgas karas tarp [[Pirmoji Bulgarijos imperija|Bulgarijos]] ir [[Bizantijos imperija|Bizantijos imperijos]]. Istoriniuose šaltiniuose Jovanas Vladimiras pirmą kartą minimas 993 m., kai gresiant Bulgarijos ekspansijai sudarė sąjungą su Bizantijos imperatoriumi [[Bazilijus II Bulgarmušis|Baziliju II]]-uoju prieš Bulgariją.<ref name=balkans>D. Hupchick. [https://books.google.lt/books?id=sQGIDAAAQBAJ The Balkans: From Constantinople to Communism]. Springer, 2002. P.54. ISBN 9780312299132</ref> Jovanas Vladimiras simpatizavo Bizantijai, nes Bulgarija buvo arčiau ir labiau grėsė valstybei nei Bizantija.
 
Valdymo pradžioje kovojo su [[albanai|albanų]] gentimis, kurios grėsė vakarinėms karalystės sienoms, išplėtė valstybės ribas užimdamas [[Kotoras|Kotoro]] ir [[Škoderis|Škoderio]] miestus, pastarasis tapo sostine. Buvo labai pamaldus ir daug dėmesio skyrė valstybės religiniams reikalams: pastatė keletą bažnyčių ir pavedė slavų klerui užsiimti žmonių švietimu. Kovojo su erezijomis, ypač su bogomilų sekta.
Eilutė 59:
Našlė perkėlė Jovano Vladimiro palaikus į Duklios pietryčiuose, Krajinoje, esančią Dievo motinos cerkvę.<ref>Ch. Cawley: [http://fmg.ac/Projects/MedLands/MONTENEGRO.htm Medieval Lands]. Foundation for Medieval Genealogy, 2006–2007.</ref> Vėliau palaikai buvo perkelti į Diuresį, kur išbuvo iki 1381 m., kai buvo vėl perkelti į jo vardo vienuolyną netoli [[Elbasanis|Elbasanio]]. 1995 m. Jovano Vladimiro palaikai perkelti į katedrą Tiranoje. Jovano Vladimiro palaikai laikomi relikvijomis, kurios traukia maldininkus, ypač jo vardo dieną, kai palaikai išnešami į bažnyčią netoli Elbasanio.
 
Vladimiro kryžius, kuris jį laikęs tuo metu, kai buvo nukirsdintas, taip pat laikomas [[relikvija]] ir tradiciškai saugomas Androvičių šeimos Velji Mikuličių kaime pietryčių Juodkalnijoje. Kryžius tikintiesiems rodomas tik per [[Sekminės|Sekmines]], kai jis yra nešamas [[procesija|procesijoje]] į Rumijos kalno viršūnę. Jovanas Vladimiras laikomas pirmuoju serbų šventuoju, [[Baras (miestas)|Baro]] miesto [[Juodkalnija|Juodkalnijoje]] patronuglobėju. Jo pirmoji hagiografija, kuri neišliko, buvo parašyta greičiausiai tarp 1075 ir 1089 m. Jos sutrumpinta versija lotynų kalba išliko Duklios popo kronikoje.
 
Jovanas Vladimiras tapo svarbia Serbijos istorijos figūra būtent dėl to, kad jo gyvenimo aprašymas buvo viena iš pirmųjų Serbijos šventųjų hagiografijų, o su jo gyvenimu susijusios istorijos tapo legendomis, paplitusiomis tarp serbų ir albanų.<ref>Čedomir Antic. The history of Serbia. Laguna, 2018. P.43. ISBN 978-86-521-3129-7.</ref>